Nuostabus metas – saulėgrįža. Šiuo laiku Karminė Valdyba kartu su sielos užduočių formavimo Tarnyba peržiūri žmogaus pasiekimus ir patobulina jo likimo liniją, kad žmogus galėtų vis labiau save išskleisti, atverti. Žmogaus kūryba pasireiškia dienos įvykiuose, o gyvenimas vis tik turi savo liniją, kurioje numatyti tiek karminiai taškai, tiek užduotys, kurias rekomenduojama žmogui atlikt ir suteikiami gebėjimai, kuriais žmogus arba pasinaudoja, arba ne. Nepasinaudoja – per kitą saulėgrįža suformuojama kita linija, su kitomis galimybėmis. Jei žmogus sąmoningai atsisako dvasinio augimo ir pasirenka tik proto formuojamą kelią, tada linijoje atsispindi tik karminiai taškai, kuriuos žmogus turi išlaisvinti vienokia ar kitokia savo veikla. O sielos planai pereina į užmarštį. Ar sielai nuo to geriau? Tikrai ne, nes ji praranda daug energijos išlaikydama žmogų fiziniame plane, o virsmo energijos negauna. Siela silpnėja. Bet vėl ateina saulėgrįža ir vėl iš naujo įvertinami žmonių pasirinkimai, vėl suteikiamos naujos galimybės.
Laikas Žemėje eina labai greitai. Teisingiau, jis eina savo tempu, bet žmogus taip sužemino savo vibracijas ir sulėtino savo raidą, kad nebespėja gyventi dabartiniame laike. Jei žmogus gyventų aukštesnių vibracijų lygmenyje, jis visados turėtų laiko ir pamąstymams, ir pasimėgavimui savo laisvu laiku, ir gebėtų atlikti visus jam reikalingus darbus. Bet, gyvenant žemesnių vibracijų lygmenyje, žmogus tarsi įstato save į rėmus, kuriuos sunkiai pajudina ir per tam tikrą laiko tarpą patobulėja daug mažiau, nei turėtų. Sąstingis blokuoja virsmą. Laikas eina greičiau, nei vystosi suvokimas. Atsiranda priešprieša, atsiranda gamtos kataklizmai. Ne technika labiausiai teršia gamtą, o žmogaus tingėjimas mąstyti, negebėjimas gyventi pozityvioj linijoj. Žmogus išderina Žemės judėjimo greitį savo labai lėtu mąstymu. Žemė taip pat pakliūva į sąstingio ratą ir tai iššaukia pasikeitimus gamtoje. Išsiderina metų laikų virsmas, išsiderina paros laikas. Gamtoje vykstantys procesai išsiderina ir išsišaukia kataklizmai. Jei laiko tempas sparčiai keisis nuo mąstymo tempo, Žemės raida išsiderins. Mąstymas – tai sąmoningumo auginimas, tai savo gyvenimo vibracijų kėlimas. Nes tik keliant savo gyvenimo vibracijas yra galimybė gyventi kartu su laiku. Kitu atveju stabdote savo virsmą, kartu stabdote Žemės virsmą ir išderinate Žemėje egzistuojantį laiką.
Susitelkite į save prieš kiekvieną saulėgrįžą. Bent jau suformuokite siekį, viltį save vis labiau pažinti, atsiskleisti. Leiskite savo sielai vadovauti jūsų gyvenimui, atsilaisvinkite nuo asmeniškumo ir prisirišimo prie žemiškų reikalų. Siela turi kitokių planų, nei jūs įpratę kurti, todėl vis užspaudžiate sielos norą veikti savo žemiškais norais, savo egoistiniais siekiais. Išmokite gyventi kartu su Žemės laiku, nes laikas sukasi pagal Visatos dėsnius. Jei nespėsite gyventi pagal Žemės laiką, jūs atsiribosite nuo Visatos dėsnių ir juo toliau, tuo bus sunkiau suvokti savo teisingą kelią. Net jei Karminė Valdyba ir sudarys sąlygas jums teisingai gyventi, jūs to galite nebesuprasti, nes nenorėsite girdėti savo sielos balso, neturėsite jėgų gyventi kitokiame laike.
Suformuokite pozityvią mintį apie savo ateitį ir siekite sielos atsivėrimo. Leiskite Žemėje pasireikšti jūsų sielai ir esybei ir darna įsivyraus Žemėje.
Gal aš ko nesuprantu, bet saulėgrįža būna nuo Kalėdų iki dabar. Dabar prasidės dienos trumpėjimas, saulės nuėjimas.
Tai manau ir kalbama apie laiką iki Joninių 🙂 Laiškas birželio 20 d.