Kelių įvairovė

Su meile apkabinu kiekvieną, kuris eina savęs pažinimo keliu, savęs atradimo keliu. Kiekvienas žmogus, eidamas Mokytojų duotu mokymo keliu, į save įleidžia pokyčio energijas. Tiesa, vieniems tai pavyksta lengviau, kitiems sunkiau, bet kiekvienas jos įsileidžia tiek, kiek leidžia jo įsitikinimai, tam tikros anksčiau suformuotos tiesos ir nuostatos. Ir būna, kad dalis žmonių nepriima pozityvios energijos ir save užblokuoja su tam tikra jam nepatikusia žinia. Bet toks ir yra vystymosi kelias. Nuolatinis atsilaisvinimas nuo tam tikrų savęs apribojimų.

Kiekvienas žmogus gali priimti pokyčio energijos tiek, kiek jis gali – nei daugiau, nei mažiau – ir tik nuo žmogaus susivokimo ir pastangų save keisti, ta pokyčio energija įeina į žmogų ir keičia jo gyvenimą. Ne kiekvienas žmogus pajėgus energiškai gyventi pakeistoje erdvėje. Jo kūnui būna per sunku, jo jausmams per skaudu. Suvokite, šie pokyčiai, kuriuos jums suteikiame, yra daug svarbesni nei dabar gebate suvokti. Transformuojasi jūsų vidinio pasaulio energinis laukas. O tai atsiliepia fiziniam planui ir tai atsiliepia per skausmą ir sunkumus. Tokiu atveju arba reikia atsiriboti nuo per stipriai vykstančių procesų ir leisti savo kūnams pailsėti, arba lengviau per save perleisti tas pokyčio energijas. Ką reiškia lengviau perleisti? Tai reiškia, kad žmogus turi išsiaiškinti, kokios nuostatos jam trukdo priimti tam tikras tiesas, kokios vertybės trukdo pažvelgti į situacijas kitaip, kokios idėjos jam nepriimtinos ir kodėl? Tai turi išsiaiškinti pats žmogus. (Negaliu neįsiterpti ir nepasakyti apie tai, kas vyko praėjusi sekmadienį – viskas buvo taip, kaip suplanuota Mokytojų. O jūs tai galite priimti arba nepriimti.)

Ir taip, žengdami savo tobulėjimo keliu, jūs nuolat susidursite su savo vidinėmis abejonėmis. Ir tai yra gerai. Abejonės parodo, kad susvyravo jūsų senųjų tiesų tvirtumas ir atsiranda galimybė apsvarstyti naujų tiesų tikrumą. Gal jūs pergyvenate dėl to, kad abejonės kyla, nors turėtumėte iš karto pasitikėti tuom, ką jaučiate? Tikrai nereikia aklai kažkuo pasitikėti, net mumis, Mokytojais. Juk mes jus auginame sąmoningais žmonėmis ir tik rekomenduojame kelio pasirinkimą, o tuo keliu žengiate jūs asmeniškai. Jūs jį žengiate savo tempu, su savo galimybėmis ir nepereisite jo, neišgyvenę tam tikrų abejonių, tam tikrų fizinių ar vidinių skausmų. Nenueisite jo, neatidirbę karmos ir nepripažinę esančių pokyčių svarbos. Kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyventi: susitelkti į žemiškąjį pasaulį, atsisukti į sielos planus ar tvirtai eiti savo esybės nubrėžtu keliu, kur žmogaus asmeninė valia sutampa su Kūrėjo valia (bent jau žmogus tikisi, kad tos valios sutampa). Žmogui ne taip ir svarbu suvokti, kokiu lygmeniu jo kelias eina, nes jis eina per visus lygmenis. Vienu metu labiau pasireiškia žemiškasis pasaulis, nes reikia karmą atidirbti, skolas atiduoti, pačiam pakeisti pažiūras. Tuo pačiu jis eina ir sielos keliu, kuriame pradeda pajusti savo ryšį su subtiliuoju pasauliu, pajaučia bendrystę su Dievu. O kai kada pasireiškia ir esybės planas, kuris turi viršenybę virš kitų dviejų planų, ir kai jis pasireiškia, žmogus nebeturi teisės gyventi kaip seniau. Tiesiog jam viskas keičiasi, pačiam nespėjant to net suprasti. Taip atsitiko ir Violetai – Maitrėjai, kai pasireiškus esybės planui, jai teko išeiti iš samdomo darbo, teko užrašinėti laiškus ir vesti skaitytojus naujo mokymo keliu, kurio jos žemiškasis planas pats nesuvokė. Ir dabar kilo klausimas, ką jai rinktis, bet, deja, ji vis dar neturi teisės rinktis, nes jos esybė dar kartą įtvirtina savo pasirinkimo teisę ir Violeta- Maitrėja toliau eina tuo jai atsivėrusiu keliu ir toliau užrašys laiškus, ir toliau su ja bendrausime mes, jos ir jūsų Mokytojai.

Sėkmės jūsų tobulėjimo kelyje, būkite palaiminti ir mylintys save ir savo pasaulius.