Nieko nėra maloniau kaip padėti žmogui bręsti. Visoje jūsų Visatoje yra daug sąmoningų būtybių, bet žmogaus sklaida yra kažkuo ypatinga. Gal dėl to, kad jo sąmonės kanalas pereina per visus Visatos sąmonės galimus srautus, gal dėl to, kad žmogus gali išskleisti pačias įvairiausias idėjas ir jas įgyvendinti. Žmogaus sąmonės galimybės yra didžiulės ir nepakartojamos. Jų sklaida gali apimti tiek mikro kosmosą, tiek makro kosmosą. Gal dėl to taip ir traukia žmogus, nes jis geba paraleliai gyventi dvejuose pasauliuose: savo išoriniame pasaulyje ir savo vidiniame pasaulyje. Ne savo vidinių minčių ir jausmų pasaulyje, o savo vidinės galios pasaulyje. Nuostabu matyti, kaip žmogaus vidiniai srautai padeda jam susivokti beribėje erdvėje, kaip žmogus geba susilieti su kosmoso vibracijomis ir geba ištransliuoti per save vis naujas idėjas, kurias įgyvendina savo kasdieniame gyvenime, taip nuolat jį tobulindamas, gerindamas, suteikdamas vis daugiau veiklos galimybių.
Žemė yra nuostabi planeta, ji turi savyje daug jėgos ir gali padėti žmogaus sąmonei skleistis. Bet nereikia pamiršti, kad Žemė vis tik yra ribotos erdvės, o jūsų vidinė išraiška yra daug galingesnė. Jeigu jūs sutelksite visą dėmesį tik į žemiškąją veiklą, tai jūsų mintys atsimuš į tam tikras ribas ir ji neišsiskleis. Tai ką daryti žmogui, turinčiam tokį galingą potencialą kurti? Ogi kurti subtiliajame plane. Kurti savo vidiniame pasaulyje. Ar tai yra materialu ir kaip tai padaryti? Apie tai ir norisi kalbėti. Prisimenant tai, kad žmogus gyvena amžinybėje ir jis gyvena beribėje erdvėje, vadinasi, jis gali materializuoti, gal geriau sakyti, savo dėmesio energija suformuoti erdvę, kurioje galėtų kurti, gyventi ir pasikviesti į tą erdvę tuos, kurie ją apčiuopia ir gali kartu gyventi bei kurti. Ar tai materialu, ar to reikia? Žinoma reikia, dėl žmogaus sąmonės brandos, dėl jo galimybių save išreikšti tiek materijoje, tiek nematerijoje. Labai nuostabūs darbai laukia žmogaus, kai jis sugebės sutelkti savo dėmesį į subtilių energijų srautus ir juose sukurti savo išraiškos pasaulį. Tas, kas labai vertina materiją, tas, kas labai prisirišęs prie žemiškojo pasaulio, pasakytų, kad to niekam nereikia, kad tai tik fantazija. Bet jei jam išeitų tą pasaulį susikurti, tai jis suvoktų, kad čia jokios fantazijos nėra, kad tai yra ypatinga kūryba, ypatingas bendradarbiavimas subtilių kosminių būtybių ir asmeninė sielos saviraiška.
Taip, buvo laikas (ir kol kas jis toks tebėra), kai buvo labai svarbu žemiškoji išraiška. Kai labai svarbu savo minčių ir jausmų pagalba formuoti žemiškąjį pasaulį, kur kiekvienas veiksmas suformuoja kažkokią naudą: gal dvasinę, gal piniginę, gal patenkina egoistinius troškimus. Nesvarbu, kokia veikla, kokie rezultatai, bet žmonės mėgo matyti savo pasiektus rezultatus realiu matymu. Mėgo, kad jo pasiekimus įvertintų kiti žmonės. Bet įvertinimas kaip ir nieko blogo, visada smagu pasidalyti savo kūrybos vaisiais su kitais. Tačiau buvo ir yra didžiulis prisirišimas prie apčiuopiamų rezultatų. Ir labai sunku performuoti savo mąstymą taip, kad žmogus suvoktų, jog gali būti ne tik apčiuopiami rezultatai, bet gali būti dar galingesni rezultatai – savęs išskleidimas subtiliojoje erdvėje.
Tas nematerialus pasaulis daugumai žmonių yra nepažintas, todėl ir paneigiamas. Jeigu kas jį ir pripažįsta, tai dar nesuvokia, kad subtilusis gyvenimas turi tokią pačią vertę, kaip ir materialusis gyvenimas. Kodėl tada to subtiliojo gyvenimo nepaliekame tik neįsikūnijosioms sieloms? Nes neįsikūnijusios sielos gyvena tarsi migloje. Jos gali egzistuoti, gali bendrauti tarpusavyje, gali mokytis, bet negali sufokusuoti savo dėmesio energijos taip, kad galėtų sukurti naują pasaulį. Suprantate, kaip svarbu įvaldyti savo dėmesio energiją? Jeigu jūs, būdami Žemės gyventojais, tinkamai įvaldote savo dėmesio energiją, jūs nuostabiai lengvai galite kurti savo gyvenimą, jį suderinti su kitų žmonių gyvenimais ir jaustis laimingais. Bet tokią pačią galią jūs turėtumėte sufokusuodami dėmesį į subtiliojoje erdvėje esančias energijas ir ten sukurdami savo pasaulius. O suvokdami savo veikimo galimybes, jūs labai lengvai galėtumėte modeliuoti vis naujas idėjas, lengvai konstruotumėte naujus pastatus, naujus daiktus, kitokius santykius. Šioje erdvėje jūs iš karto pamatytumėte veiklos spragas ir greitai gautumėte pagalbą iš kitų sąmoningų būtybių, kad galėtumėte savo kūrinį transformuoti, pakeisti, patobulinti. O viską suvokus iki galo, būtų lengva tai įgyvendinti savo materijoje, nes jūs jau viską būtumėte apskaičiavę. Jūs jau būtumėte patyrę, kur daromos klaidos ir ką reikia iš karto pakoreguoti. Juk būna, kad sugalvoji gerą idėją, ją mėginti įgyvendinti ir, dėl aplinkos poveikio, ta idėja nesigauna tokia, kokios tikiesi. O tą idėją sukūrus subtiliojoje erdvėje ir patikrinus visas galimas pasekmes, galėtumėte iš karto modeliuoti idėją, kuri turėtų tinkamą realizacijos galią. Ji būtų tiksli ir veiksminga. Tarkime, jūs dabar kuriate vaistus nuo tam tikrų ligų. Bet jūsų sąmonė neapima visų niuansų, kodėl žmogus susirgo. Jūs apimate tik organų veiklos sutrikimus, ir tai nepajėgiate visų sutrikimų apčiuopti, susisteminti ir įvertinti, kas žmoguje vyksta ir kur susidaro problemos. O juk būtų gerai, kad sukurtumėte tam tikrus algoritmus, kai į programą įvedus visus žinomus simptomus, programa iš karto parodytų bendrą žmogaus kūno vaizdą su visais sutrikimais raumenų, kaulų, nervų, kraujo lygmenyse. Tai juk būtų gydytojo svajonė – turėti tokį pagalbininką. O jeigu kitoje programoje įvestumėte žmogaus pomėgius, gyvenimo būdo niuansus, giminės ligas ir gyvenimo vertybes, jūs sukurtumėte modelį, kokie energiniai blokai susifokusuoja aplink žmogų ir kas trukdo jo kūnu lengvai tekėti gyvybinei energijai. Čia tik nedidelis pavyzdys iš jūsų gyvenimo, kur jūs sutelkiate didžiulius savo resursus, save gydydami ir gydydami kitus. Visas pasaulis susideda iš išorės ir iš vidaus. Kaip yra išorinis gyvenimas (jūsų kasdienybė), taip yra ir jūsų vidinis pasaulis, apie kurį dabar kalbame. Tai ir bet kokioje jūsų veiklos sferoje turėtų būti apjungtos abi sritys: tiek išorinis pasaulis, tiek vidinis. Vadinasi, ligas galima gydyti ir su medikamentų ar tam tikros technikos pagalba, bei gydyti, peržiūrėjus žmogaus vidinio pasaulio niuansus. Taip ir mokykloje: vaikai turi susipažinti su išoriniu pasauliu, bet kartu turi išmokti pažvelgti ir į savo vidinį pasaulį. Kol kas nemoralizuosiu, kaip reikėtų gyventi, nes, kol nėra apčiuopiamų rezultatų, kokią naudą žmogaus gyvenimui duoda savo vidinio pasaulio pažinimas, tol nėra kaip įtikinti, kad tai yra labai svarbu. Todėl tuos, kurie nori ir yra pasiruošę dirbti dėl savęs suvokimo subtiliuosiuose planuose, aš kviečiu prisijungti į šią naują kelionę, kurios pagrindinis tikslas suvokti, kaip veikia žmogaus dėmesio energija subtiliuosiuose planuose.