Pirmiausia norisi jūs paraginti praktikuoti savo dėmesio sukoncentravimą. Jūs turite išmokti nešvaistyti savo energijos ir savo laiko tuščioms mintims, nesąmoningoms mintims. Tarkime, kad jūs jau gebate valdyti savo mintis taip, kad per dieną pas jus galvoje neatsiranda nei vienos netikslingos minties. Tarkime, kad jūs gebate formuoti ir išskleisti jausmus tokius, kokius sąmoningai norite išskleisti, o ne jausmai jus valdo. Net ir besąlyginė meilė turi būti sąmoninga besąlyginė meilė. Jūs turite suvokti, kad mylėti visus vienodai negalite. Jūs turite gerbti visus vienodai, turite stengtis jų nevertinti ir vienodai padėti, kai to reikia, bet nereikia aklai mylėti ir nuolaidžiauti tiems, kurie elgiasi blogai ar kvailai. Todėl ir sakau, kad ir meilė turi būti sąmoninga. Kai nešvaistysite savo energijos nereikalingoms mintims ir nereikalingiems veiksmams bei emocijoms, tada jūsų energija bus labiau sutelkta ir stipresnė. Tada bus lengviau sufokusuoti savo dėmesio energiją į aukštesniuosius planus, kur galėsite kurti tuos pasaulius, apie kuriuos kalbėjau. Suvokiate, kas jūsų laukia? Jūs turėsite kurti ne toje erdvėje ir ne toje vibracijoje, kuri jums artima, suvokiama ir kurioja lengva veikti, bet daug aukštesnėje vibracijoje nei jūs gyvenate. Jūs turėsite išmokti taip kokybiškai įvaldyti savo mintis ir jausmus, kad visą sutaupytą energiją galėtumėte panaudoti savo minties iškėlimui į aukštesnių vibracijų erdvę. Pradžioje tai bus labai sudėtinga, bet, nuosekliai dirbant ir pratinantis vis dažniau iškelti savo mintį į aukštesnį planą, jūs suformuosite naujus įgūdžius. Ką pirmiausia reikia daryti, kad to siektumėte? Žinoma, išmokti stebėti save, savo mintis, savo emocijas. Gebėti išlaikyti save tam tikroje disciplinoje, kai turi atsiriboti nuo nereikalingų troškimų, nereikalingų, bet įprastų ir pamėgtų veiklų. Norint sukaupti savo teigiamą energiją, turite atsisakyti to, kas tą energiją sunaikina. O be jūsų minčių ir jausmų, tą energiją naikina jūsų troškimai, jūsų aistros, jūsų puikybė. Žodžiu, naikina jūsų egoistiniai siekiai. Ką gi, ne veltui Mokytojai tiek jus mokė, kad labai svarbu pažinti savo ego savybes ir jas suvaldyti. Tai yra labai reikalinga. Tarkime, jūs tai jau mokate, jūs atsisakote daugybės žemiškų pramogų, kurios tik teikia jums malonumą, bet nesukuria pridėtinės vertės žmogaus gyvenimo kokybei gerinti. Jūs nuolat ir tikslingai valdote kiekvieną savo mintį, susižiūrite, ar ji iš jūsų atima energiją, ar ją suformuoja teigiamą. Kai kada mintys suteikia energijos, nors ir nėra labai geros: juk vadovaudamiesi pykčiu ar kerštu jūs galite daug ką nuveikti. Bet tai, ką nuveikiate tokiu momentu, dažniausiai nedžiugina jūsų sąmoningos minties. Gali džiuginti tik jūsų egoistinę mintį, kuri sunaikina jūsų energiją. Jūs turite išmokti valdyti savo mintis ir savo vidines būsenas ir turite stebėti, kad jos nuolat būtų aukštesnėse vibracijose nei jus supančios aplinkos vibracijos, kur jūs nuolat gyvenate. Jūs turite kurti visapusišką pozityvumą. Pozityvumas – pirmasis rodiklis, leidžiantis nusakyti, kokiose vibracijose gyvenate. Ir tas pozityvumas neturi būti parodomasis – žiūrėkit, koks aš laimingas, koks aš šaunus. Tas pozityvumas turi būti nuolatinė jūsų būsena, kuri nedrasko aplinkiniams akių ir kuri leidžia jums tikslingai dirbti tikslinga kryptimi. Taip jūs mokysitės būti dėmesingi savo žemiškam gyvenimui. Taip jūs savo išoriniame gyvenime mokysitės sufokusuoti dėmesį į aukštesnių vibracijų būsenas. Tas procesas nebus lengvas. Ne vien dėl to, kad sunku valdyti savo ego norus, ne vien dėl to, kad sunku valdyti savo mintis ir jausmus, bet ir dėl to, kad save išlaikyti aukštesnių vibracijų lygmenyje yra tiesiog fiziškai sunku. Jūs greit pavargsite. O kodėl greit pavargsite? Pradžioje jūs dar nebūsite sutaupę tiek gerosios savo energijos, kad lengvai galėtumėte būti aukštų vibracijų energijose, tad naudosite savo gyvybinę energiją. Tai reiškia, kad energija bus paimta ir iš jūsų kūno energetikos. Ir kūnas pavargs. Tokiu atveju, teks apriboti savo žemiškus darbus, kad leistumėte kūnui atsigauti, susibalansuoti. Vadinasi, mąstantis žmogus turėtų mažiau dirbti fizinius sunkius darbus. Tikrai nieko prieš laikas nuo laiko pasimankštinti, leisti savo raumenukams atsigauti, pasportuoti, padirbėti fizinį darbą, bet tai neturi būti nuolatinis darbas. Ir tikra kvailystė (atleiskit man) nuolat eiti į sporto sales ir laiką praleisti sportuojant, o ne mąstant ir tobulinant savo vidinius gebėjimus. Pamiršote, kad pirmiausia turi būti balansas tarp to, kiek dėmesio skiriate savo kūnui ir kiek dėmesio skiriate savo protui. Balanso čia labai mažai. Moksliukai pamiršta sportuot, sportuojantys dėl kūno formų patobulinimo pamiršta mąstyt.
Kai įprasite gyventi subtilesnėje erdvėje, jūsų kūnas prisitaikys prie pokyčio, jis pats taps lengvesnis, todėl ir sporto jam tiek nebereikės. Raumenys veiks kitu dažniu, bus mažiau energinių blokų, energija gerai pratekės ir nesiformuos ligos. Štai ir pirmoji pamoka, kurią reikia pradėti mokytis. Turite kurti naujus įpročius. Pirmiausia tai kirs per jūsų asmeniškus tikslus, per jūsų norą mėgautis gyvenimu ir tikrai nenorėsite tiek save suvaržyti nuolatine kontrole, ką mąstai, ką jauti, ar tikslingai leidi laiką ir t.t. Atsiras daugybė prieštaravimų, nes tai kirsis su jūsų dabartinėmis vertybėmis, dabartiniais siekiais ir tikrai neraginu tuo užsiimti visų žmonių. Kai kam tiesiog neįmanoma taip kardinaliai keisti savo įpročius, savo vertybes. Bet tikrai bus tų, kam tai aktualu, kas nuoširdžiai to sieks ir kas mėgins išugdyti savo vidines galias. Šis mokslas tuo nuostabus, kad jo nenupirksi jokiais pinigais, nepateisinsi jokiais diplomais ar savo įmantriomis žiniomis. Nebus darbo su savimi, nebus savidisciplinos, savikontrolės – nebus rezultatų. Ir jeigu nebus šio vidinio darbo su savimi, tai, ką matysite savo vidiniuose pasauliuose, gali būti tik dar viena iliuzijos forma, kuri nebus veiksminga ir nesukurs pažangos.