Viešpats Sūrja

Nekaltinkite prigimties

Aš atėjau pakalbėti apie žmogaus prigimtį. Žmonės sako: nieko nepakeisi, tokia žmogaus prigimtis. Bet kas yra prigimtis? Tai programos atsinešimas, tai yra, užduočių, kurias turi atlikti žmogus – atsinešimas. O norint atlikti tam tikras užduotis, tau suformuoja tam tikrą charakterį. Viename įsikūnijime žmogus gali būti labai doras, ramus, tylus, o kitame – audringas, emocingas. Skirtingos užduotys reikalauja skirtingo žmogaus charakterio. Jeigu yra dirbama su jo ego, tai žmogus turi gimti su tam tikrais bruožais. Bet jis turės visa tai įvaldyti ir neigiamus bruožus paversti teigiamais. Žmogaus charakteris formuojamas pagal jo užduotis, pagal jo paskirtį. Bet tai nereiškia, kad nereikės žmogui keistis. Prigimtis yra su tam tikrais charakterio bruožų paryškinimais, bet žmogus visados atsineša didžiulę puokštę charakterio savybių. Tik vienas išryškina pats, kitoms leidžia reikštis nesąmoningai. Bet tą savo prigimtį žmogus visados gali suvaldyti. Nereikia kaltini žmogaus prigimties dėl jo neteisingų sprendimų. Prigimtis neturi tam jokios įtakos. Įtaką daro tėvai, draugai, aplinka, kurioje jis gyvena ir jis pats. Jeigu žmogus sako, kad tokia jo prigimtis ir čia nieko nepakeisi – netiesa. Jam tik patogu taip mąstyti, nes tada jam nereikia nieko keisti. Taip patogu mąstyti ir aplinkiniams, nes jie nusimeta atsakomybę už savo neteisingus sprendimus susijusius su tuo žmogumi, ir kaltina jo prigimtį.

Gimdamas žmogus turi tam tikrus charakterio bruožus atsinešęs, bet jie ir yra tam skirti, kad juos suvaldytų ir įvaldytų. O ne tam, kad elgtųsi negarbingai, neteisingai ir dėl to kaltintų prigimtį. Taip tu kaltini Dievą, kad jis padarė klaidą ir suformavo neteisingą žmogų – kalta prigimtis. Kaltas Dievas? Nuo kada Dievas elgiasi klaidingai? Tai jūs nesuvokiate tikrosios prigimties paskirties ir nesugebate įvertinti savo charakterio ypatumų, nesugebate suprasti, ką turite keisti savyje, kaip tobulėti. Žmogaus prigimties kaltinti nereikia. Reikėtų pagalvoti, kodėl toks „sunkus“ žmogus yra šalia tavęs. Ką tai sako apie tave? Kokių užduočių tu nesugebėjai atlikti praėjusiame gyvenime, jei dabar gavai apsunkintą karmą? Ir tas žmogus, su sudėtinga prigimtimi, nėra kaltas, kad gimė šalia tavęs. Jis gimė ten, kur turėjo gimti. Jis krečia aibes ten, kur turi krėsti. Tokia karma. Tas žmogus turi atidirbti savo karmą ir sugebėti įvaldyti savo charakterio ypatumus, o tu, esantis šalia, turi išmokti savo pamoką. Gyvenimas, tai nėra mokykla iš kurios gali pabėgti ir neatlikti namų darbų. Tai mokykla, kurioje nuolat turi atlikti visas tau skirtas užduotis. Ir teisingai atlikti. Kiekvieną kartą, pabėgant nuo problemų, tu gauni apsunkintą variantą tos pamokos. Ir taip tol, kol tu randi drąsos keisti save ir atlikti savo pamoką. Tai sudėtingas procesas, bet tai ir yra gyvenimas. Tai yra jūsų atsineštas uždavinys, jūsų sukaupta karma. Jūs turite išmokti atitaisyti padarytas klaidas. Turite išmokti atleisti, užjausti, atsiprašyti, padėti ir t.t. Kiekvienas žmogus gimsta ten, kur jam reikia gimti, kad labiau subręstų.

Kiekvienam žmogui parenkama pati tinkamiausia aplinka jam atidirbti karmą, išmokti savo pamokas ir išskleisti savo galimybes. Nieko nėra atsitiktino ir niekados nereikia kaltinti prigimties. Jeigu tau tenka gyventi su „sunkiu“ žmogumi, pamąstyk, ką tu atsinešei iš praėjusio gyvenimo ir ką turėtum atlikti šiame gyvenime. Tik jūs savo gyvenimą apsunkinate tuo, kad nenorite savęs keisti. Tiek tu, tiek šalia tavęs esantis „sunkus“ žmogus. O tada prasideda uždaras ratas. Gyvenimas sudėtingėja, neteisingi poelgiai seka vienas po kito ir karma didėja. Mylėkite Dievą ir paprašykite jo paramos, suvokiant savo klaidas, suvokiant savo gyvenimo užduotis.

Būkite stiprūs, būkite atviri su savimi, būkite atviri su Dievu. Reikia drąsiai sau pripažinti: aš nemoku susitvarkyti su šia problema – padėk man Dieve. Ir padės. Padės suprasti, padės tau nurimti. Bet niekada Dievas nenuims tos problemos nuo tavęs tol, kol tu neišmoksi savo pamokos.  Prisimink: ne tu kaltas, kad šalia esantis žmogus blogai elgiasi, bet tu darai klaidą, nespręsdamas savo problemų. Savo vidinių problemų, savo ego troškimų.

Gal tu bijai prisipažinti, kad nemylėjai savo vaiko ir jis užaugo neklaužada (mylėti – nereiškia rūpintis tik jo gerove), gal tau svarbiausia visuomenės normos ir tu negali palikti smurtaujančio vyro. Gal tau svarbūs pinigai ir negali pasitraukti iš tave engiančio darbo? Įvertink, kodėl tu vis dar tebesi toje sudėtingoje gyvenimo situacijoje? Kas tave joje laiko? Kas tavo viduje tave laiko? Negalvok apie aplinkinius, jiems iš tikro visai nesvarbu kaip tu pasielgsi. Nes tikras draugas visados bus šalia, nes jis draugas, o visų kitų žmonių nuomonė tau neturi būti svarbi. Jeigu tau ji svarbi – tai sureikšmini savąjį ego. Nedarykite klaidų, spręsdami savo problemas ir galvodami kaip tai įvertins kiti žmonės. Tai tu stosi prieš Dievą savo „paskutinę teismo valandą“. Kaip tu jam paaiškinsi, kad kažkas neleido elgtis taip, kaip tu tikrai norėjai? Dievas pasakys, kad tu esi bailys – ir eik  mokytis į dar sudėtingesnes sąlygas.

Patiko atsakymas? Ne. Tad nekaltinkite prigimties. Viskas Dievo ir tavo rankose. Išmok atskirti tikrąją tiesą nuo melo. Ypač savajame gyvenime. Nustok meluoti sau.

Nesinori laiško pabaigti taip skaudžiai, todėl norisi paklausti – norite būti laimingi? Būkite. Jūsų prigimtyje tai tikrai užprogramuota – būti laimingu žmogumi.

Su meile ir viltimi,

Viešpats Sūrja

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *