Sveika, čia Hilarionas.
Žmogaus sąmonei atėjo išbandymų metas. Sugebės žmogus atsiverti naujoms vertybėms, naujam suvokimui apie žmogaus ir Visatos gyvenimą, ar nesugebės. Nėra lengva žmogui keisti senus įsitikinimus. Žinoma, nėra lengva. Bet, jeigu žmogus nuolat nekeistų savo įsitikinimų, tai jis vis dar gyventų pirmykščiame pasaulyje. Virsmas vyksta visados. Tik momentais jis vyksta tarsi nesąmoningai, o kai kada labai griežtai yra kreipiamasi į žmogaus suvokimą, nes jis privalo greičiau keisti savo senus standartus. Reikalinga ne greičiau vykdyti procesą, bet kad nuolatos vykstantis procesas įgautų teisingą kryptį. Procesas nėra baigtinis. Jis nuolat vystosi. Bet, šiuo metu, Žemė vėl paėmė susinaikinimo kryptį. Ne vieną kartą civilizacijos žlugo ir vėl iš naujo kilo. Bet, norisi, kad to žlugimo nereikėtų vėl iš naujo išgyventi. Žmogus yra sąmoninga būtybė ir ji gali atsispirti pagundoms ir gali formuoti tikrojo gyvenimo kryptį. Jūs jau nebeklauskite kokia tai kryptis. Tikrai žinote, tik nenorite savęs keisti ir eiti naująja kryptimi. Nes tai reikalauja pastangų. Vidinių, niekaip neįvertinamų, neapmokamų pastangų. O žmogus įpratęs gauti daug ir dabar, iš karto. Vidinės pastangos atneša skausmą, nusivylimą, neviltį. Sukyla daug emocijų. Sukyla nauji troškimai, bet jie greitai neišsipildo. Arba visai nesipildo, nes jie priklauso troškimų grupei, o ne dvasiniam tobulėjimui. Vadinasi, paimti teisingą gyvenimo kryptį yra labai sunku. Sunku, nes žmogus sukūrė kitokį gyvenimo stilių, kitokias vertybes. Kolektyvinėje sąmonėje užfiksuoti tam tikri gyvenimo principai ir juos sulaužyti yra labai sunku. Ne tik emociškai, bet ir tiesiogine šio žodžio prasme. Yra nusistovėję tam tikri gyvenimo ritualai: privalai mokytis, privalai skiepytis, privalai lankyti bažnyčia, privalai turėti „kažką“, kas materialu ir apčiuopiama. Privalai. Ir žmogus nebe pajėgia išeiti iš to rato „privalai“. Nes iš tiesų, tave sistema išspjaus, kaip nereikalingą ir gyvensi kaip ubagas gatvėje, nes gamtoje nemokėsi išlikti. Bet ne čia bėda , kad nemoki. Bėda, kad žmogus įsisuka į tą verpetą „privalai“, kad net nebebando tam priešintis. Jo sąmonę valdo. Valdo reklama, valdo reikalavimai, valdo troškimai pritapti prie aplinkos, valdo noras išlikti. Nebėra pasirinkimų. Esi užspaustas įvairių egregorų. Jeigu tikėjimo egregorai gali padėti sielai išlikti, tai yra daugybė egregorų, kurie maitinasi tamsos jėga ir siurbia iš žmogaus dieviškąją energiją. Egregoras „privalai“ taip pat išsiurbia energiją. Ir net labai. Žmogus tampa tiek fiziniu, tiek dvasiniu ligoniu. Vienintelis „privalai“ gali išgelbėti žmogų – tai tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu. Dievas yra žmogaus kūrėjas. Jo energija teka žmogaus gyslomis.
Ir tik tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu gali atstatyti žmogaus mąstymą, žmogaus pasirinkimus į teisingą kelią. Ir nesvarbu, kad jums labai sunku peržengti per save, bet tik jūs galite atitaisyti žmonijos kelią. Tik jūs, savo didžiulėmis vidinėmis pastangomis, galite suvokti žmogaus gyvenimo prasmę ir pakreipti žmogaus vystymosi kryptį nuo susinaikinimo į išlikimą.
Su meile, Hilarionas