Kaip žengti į subtilųjį pasaulį?

Subtilusis pasaulis turi savo gyvenimo formą. Žmogaus fizinei akiai jis nematomas, bet suvokiamas vidiniam regėjimui. Kiekvienas žmogus yra užblokavęs tą vidinį regėjimą, nes jo smegenys nedirba taip darniai, kad galėtų lengvai ir paprastai apjungti viską, ką mato fiziniame plane ir ką mato subtiliajame plane. Vidiniam regėjimui turi būti pasiruošęs žmogaus protas. Žmogus turi tam tikras nuostatas apie gyvenimą ir yra prie jų prisiderinęs. Kai atsiveria vidinio pasaulio pajautimas, tai tas fizinis pasaulis nebetenka savo žavesio ir savo stabilumo. Protui būna iššūkis, kaip priimti tiesas, kurios visiškai griauna jo buvusį suvokimą apie pasaulį. Ramus protas tai gali ištverti ir prie to prisiderinti, bet nestabilus protas gali supanikuoti ir pritraukti prie savęs pačio žemiausio lygmens subtiliojo pasaulio versiją. Ir tai nėra labai malonu. Teisingiau, baugu, nemalonu ir pavojinga. Žmogus gali negebėti suvaldyti matymų, o tai gali pažeisti jo protą. Todėl negalima eiti į gilias meditacijas ar kelti savo kundalini energiją, jei esate linkę į depresiją, pyktį, baimes. Visa tai sukelia pavojų pažeisti fizinį protą, o tokiu atveju,  sąmoningo mąstymo nebeliks. Norint suvokti subtilųjį pasaulį, pirmiausia reikia labai atidžiai susižiūrėti, ar stabiliai laikotės savo gyvenime. Ar jūsų nervai stiprūs ir sugebate ramiai reaguoti į paprastas kasdieniškas situacijas, kasdieniškus įvykius. Jei esate labai jautrūs, tai pavojinga eiti į subtiliuosius planus. Kol jumyse gyva baimė (nesvarbu kokio pobūdžio), labai atsargiai siekite subtiliojo pasaulio suvokimo.

Kai jūs esate tvirti savo žemiškajame pasaulyje, kai gebate blaiviai vertinti tai, kas vyksta aplinkoje, kai gebate visiškai valdyti savo nuotaikas, tada jau laikas pasižvalgyti ir po subtilųjį pasaulį. Protas ir tada gali iššaukti daug neramių klausimų, daug abejonių. Gali kilti klausimai, kas realu, kas nerealu ir daugybė kitų nelabai malonių akimirkų. Tada reikia pasitelkti savo humoro jausmą ir atstatyti savo protą į stabilią padėtį. Niekas taip greitai neatstato proto, kai lengvas humoras ar net sarkazmas savo pojūčių atžvilgiu. Tada atsipalaiduojate ir priimate idėjas, kad daug kas jums neaišku, bet ateityje turėsite galimybes išsiaiškinti ir suvokti. Į visus subtiliojo plano potyrius reikia žiūrėti lengvai ir su humoru. Tada jūsų suvokiama realybė po truputį keisis ir jums kaskart bus vis lengviau priimti į savo gyvenimą visiškai naujus pojūčius ir naują suvokimą apie gyvenimą.

Įeinant į subtilųjį planą ne tik mąstymas ir nauji jausmai kels jums sumaištį, bet ir fiziniai pojūčiai. Gali pasirodyti, kad realybė skaidosi, kad nebemokate vaikščioti ar judinti savo kūno, kad matosi kelios realybės iš karto. Tai tikrai sunki adaptacijos forma ir tikrai nesinori, kad tai jus lydėtų, bet taip gali būti. Tokiu atveju vėl siekite susigrąžinti savo aiškų protą.  Atsisakykite studijų apie subtilųjį pasaulį. Pamirškite bet kokias žinias apie tą pasaulį, nustokite naudoti bet kokias praktikas ir leiskite savo fiziniam kūnui prisiderinti prie pokyčių, nekeliant pavojaus psichikai. Sustabdžius savo vystymąsi (sužeminus vibracijas), jūs neprarandate galimybės suvokti subtiliojo pasaulio, bet duodate laiko savo kūnui lengviau prisiderinti prie prasidėjusių pokyčių.  Gyvenkite paprastą kasdienį gyvenimą, apriboję bet kokias praktikas, ir leiskite protui bei kūnui atsigauti. Kai viskas susitvarkys, vėl galėsite grįžti prie praktikų. Suvokite, subtiliojo pasaulio pažinimo eigoje skuba nereikalinga. Reikalingas aiškus protas, gebėjimas valdyti savo baimes ir nuotaikas bei lengvas humoro jausmas, kuris panaikins susiformavusią įtampą dėl atsiradusių naujų dalykų.

Visados kontroliuokite, kaip veikia jūsų protas. Jūs negalite tapti fanatikais ir beatodairiškai siekti naujų pajautimų. Nemanykite, kad Dievo pajautimas ar nauji regėjimai yra kažkas ypatingo, dėl ko reiktų atsisakyti gebėjimo paprastai gyventi. Prisiminkite: nieko nėra tame reikšmingo, jei matote savo vizijose Jėzų ar Mariją, ar kitus Pakylėtuosius. Tai gali matyti dauguma žmonių, jei tik  to sieks. Jūs nesate išskirtiniai ir nemanykite, kad tik jūs galite išgelbėti pasaulį nuo nelaimių. Tai tikrai netiesa. Pasaulį gelbėja kiekvienas žmogus – savo teisingu, atsakingu gyvenimu. Ir šventųjų regėjimai čia ne prie ko. Šventieji gali jus paskatinti daugiau dėmesio skirti savo vidiniams potyriams, gebėjimui ištransliuoti daugiau meilės ir pagarbos gyvenimui. Bet kai kada gebėjimas gyventi meilėje sukuria gerumo iliuziją, kuri tikrai neįneša pokyčio į visumos gyvenimą, tačiau leidžia pačiam susireikšminti ir vaidinti dvasingą gerietį. Kalbu gal kiek per griežtai, bet tik dėl to, kad dauguma žmonių, kurie pradeda suvokti subtilųjį pasaulį, tai labai sureikšmina ir save laiko išskirtiniais, išrinktaisiais. Deja, nesate nei išskirtiniai, nei išrinktieji. Jūs tiesiog turite tam tikrus didesnius gebėjimus pajusti subtilųjį pasaulį, kaip kiti turi daugiau gabumų matematikai, muzikai, dailei. Tai tik tam tikros krypties gabumai, kuriuos iš savęs išskleidžiant, galima sukurti įdomesnį, gražesnį gyvenimą sau ir kitiems. Bet išskirtinumo tame nėra. Tai tiesiog nauja realybė, į kurią pradeda žengti dauguma žmonių. Tai naujas virsmo kelias, kuris prieinamas visiems to siekiantiems. Todėl siekite to ramiai, aiškiu protu, ramiais jausmais ir nenorėkite keisti pasaulio. Keiskite save ir savo gyvenseną. O tada ir pasaulis keisis.