Viešpats Maitrėja

Požiūrio keitimo svarba

Aš noriu pakalbėti apie gyvybės esmę. Susiliekite su savo aukščiausia sąmone ir leiskite sau priimti tiesą, kuri jums patiems bus svarbi. Kiekvienas žmogus yra savaip unikalus, kiekvienas yra kilęs iš Kūrėjo sąmonės lauko, todėl negali paneigti savo betarpiško ryšio su Kūrėju. Pagarba Kūrėjui pirmiausia turi būti už tai, kad Jis sukūrė formą tavo sąmonei. Jis sukūrė erdvę (erdves) tavo sąmonei. Jis sukūrė materinį ir nematerinį pasaulį tau tam, kad be apribojimų galėtum kurti. Prisimink, tu esi sąmonė, tu esi mintis ir jausmas, o kad vyktų veiksmas, Kūrėjas tau suteikė kūną, pasaulį ir judėjimo laisvę. Be šios Kūrėjo dovanos tu neturėtum kur savęs išjausti ir patirti. Būtum tik sąmonės laukas be išraiškos, be veiksmo, be kūrybos grožio. O dabar, kada tu esi gyvas Kūrėjo sąmonės lauke, tu įgijai formą, erdvę ir laiką savęs išjautimui, suvokimui ir galimai kūrybai.

Viskas keičiasi, tai laikas keisti ir požiūrį tiek į save, savo gyvybės esmę, tiek ir į mus, kurie tiek metų jau su tavimi bendraujame ir nuolat būname tavo virsmo kelyje. Pažvelk į save (kreipiuosi ne tik į Violetą, bet ir į kiekvieną, kuris skaitote šią žinutę). Pažvelk, kiek tu pasikeitei, kaip pasikeitė tavo požiūris į savo gyvenimą, kaip pasikeitė tavo elgesys. Ar pastebėjai, kad kai kada tau sunku bendrauti su tais žmonėmis, kurie tave pažino prieš kelis metus. Ir sunku ne vien dėl to, kad jie tavęs nelabai supranta, bet ir dėl to, kad jie mato tave tą, senąjį, nepasikeitusį. Ir tas jų senasis įvaizdis apsunkina bendravimą. Jie niekaip nepajėgia apie tave galvoti kitaip. Negali priimti tavo dabartinių minčių, jie įsitikinę, kad žmogus taip stipriai negali pasikeisti ir nepriima tavęs jau pasikeitusio. Ir tu pasijauti suvaržytas, net nepajėgus jaustis taip, kaip tau dabar jau įprasta jaustis, nes to įvaizdžio jėga tokia didelė, kad nepralauži jos ir net stebiesi, kodėl elgeisi taip, kaip seniai jau nebesielgei. Viskas dėl to seniai sukurto įvaizdžio apie tave, kuris tiems kitiems žmonėms taip ir nepakito. Kas lieka daryti tau? Arba nurimti ir bendrauti pagal to įvaizdžio stilių, žinant, kad po bendravimo grįši į save ir ramiai būsi tuo naujuoju, arba stengtis pakeisti jų įvaizdį apie tave, bet nežinia, ar jie gebės tave tokį pasikeitusį priimti, arba tiesiog nuo jų pasitraukti. Nes jų įvaizdžio jėga paliečia ne tik tave kaip asmenybę, bet ir visą tavo gyvenimo realybę. Ta jų mintis gali būti tokia stipri, kad tave įmes į tą senąją realybę. Ir tu net nepajusi, kaip jau gyveni pagal senuosius savo gyvenimo standartus. Ir tik po kažkurio laiko tu atsipeikėsi ir susivoksi, kad kitų žmonių nekintančios nuomonės apie tave dėka, tu grįžai į senąją savo realybę.

Norėjau apie tai pakalbėti dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad žinotum, kokia stipri kitų žmonių minties jėga ir jų sukurto įvaizdžio galia. Ir antra, dabar jau tu pagalvok, kaip tu priimi mus, Pakylėtuosius Valdovus? Vis taip pat, kaip prieš dešimt metų, kai susikūrei tam tikrą įvaizdį ir jo vis laikaisi? Pagalvok, ar mums nėra sunku su tavimi bendrauti ne dėl to, kad tavo vibracija būtų žema ir negalėtum mūsų pajusti, o todėl, kad tu turi savyje prisirišimą prie senojo įvaizdžio kas yra Pakylėtieji Valdovai? Gal mums taip pat nusibodo tomis paprastomis, senomis temomis su tavimi kalbėtis, nors būtent tokių temų ir tikiesi? Mūsų sąmonės seniai pakito ir mūsų uždaviniai seniai pakito. Tik tavo požiūris į mus mažai kinta, todėl ir atsiranda nesusikalbėjimas. Mes jus palaikome savo dėmesio energija, jus auginame, o jūs į mus vis dar žiūrite su senais savo įsitikinimais, senu požiūriu. Labai noriu, kad kiekvienas apie tai pagalvotumėte: koks tavo požiūris į mus, Pakylėtuosius Valdovus? Kiek metų tavo požiūris nesikeitė? Ar tu tikiesi iš mūsų to paties, ko tikėjaisi prieš penkis ar tris metus? Jeigu tikiesi to paties, tai pagalvok, ar tu pats norėtum, kaip tavo seni draugai norėtų, kad tu elgtumeisi taip, kaip prieš penkis metus elgeisi, kai dabar tu pats pripažįsti savo pokytį ir džiaugiesi tuo pokyčiu? Tu jiems atsakytum, kad viskas kinta ir laikas patiems keistis. Todėl noriu paprašyti, kad pagalvotumėte ir įvertintumėte savo požiūrį į mus, Pakylėtuosius Valdovus. Leiskit mums su jumis bendrauti kitaip. Tas bendravimas atvers daug daugiau galimybių nei suteikia tas dabartinis mūsų bendravimas. Keisdami požiūrį į savo gyvenimą, keiskite požiūrį tiek į subtilųjį pasaulį, tiek į Kūrėją. Laikas pakalbėti apie tas pačias tiesas visai kitu kampu.

Su meile, Viešpats Maitrėja

Dalintis:

1 komentaras apie “Požiūrio keitimo svarba”

  1. Mes ne tik leidžiame Jums su mumis bendrauti kitaip, bet mes to trokštame, todėl su jumis ir esame… Mes norime keistis, mes tikime Jumis, tikėkite ir Jūs mumis. Jūsų išmintis atneša mums Ramybę, Tikėjimą, Viltį, ugdo šventą kantrybę, atveria Sielos užkaboriai…Ačiū Jums!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *