Žmogaus tikslas negali būti baigtinis. Jūs ir patys esate pastebėję, kad kai pasiekiate tikslą, vietoj džiaugsmo gali pasijusti tuštuma. Materialų tikslų pasiekimas tik trumpam suteikia džiaugsmo. Didesnį džiaugsmą labiau suteikia pats tikslo siekimo procesas. O kodėl procesas labiau suteikia džiaugsmo? Nes proceso metu jūs mokotės, svajojate, tobulėjate. Daug bendraujate su žmonėmis, mokotės atleisti, suprasti vienas kitą, palaikyti, užjausti. Mokotės suvaldyti savo mintis, emocijas, keičiate savo charakterio bruožus. Nors tikslai būna materialūs, bet proceso metu jūs ugdote save. Jūs darote sprendimus, kuriate energiją (kuriančiąją arba griaunančiąją). Bet visa tai yra tik dalis tikrojo jūsų vystymosi kelio dalis. Jūs vis tiek galite pajusti tuštumą, džiaugsmo trūkumą, beprasmybę. Tokiu atveju reikia prisiminti, kad esate dviejų pasaulių gyventojai: materialaus ir nematerialaus, išorinio ir vidinio. Vidinis gyvenimas – tai vartai į subtilųjį pasaulį. Į pasaulį, kuris egzistuoja čia ir dabar, ir kurio įtaka žmonių gyvenimui dabar yra labai svarbi, o ateityje tik didės. Atsiveriant naujam gyvenimo ciklui, žmogus turi įsisąmoninti tam tikras idėjas ir susitaikyti su tų idėjų įtaka jų gyvenimui. Juk jūs pripažįstate kelio ženklų reikalingumą ir susitaikote, kad jie kai kada riboja jūsų norus, bei nukreipia kur važiuoti. Jūs žinote, kad nepaisydami tų ženklų, nepasieksite savo kelionės tikslo. Taip ir čia. Nematomas pasaulis turi savo dėsnius. Jūs esate šio pasaulio dalis, nes jūsų Tikrasis Aš jau gyvena tame pasaulyje ir jūs turite priimti Visatos dėsnius. Jūs turite ne tik susitaikyti su tuo, kad vidinis pasaulis turi įtakos jūsų išoriniam pasauliui, bet, kad vidinio pasaulio išraiška reikalinga ne mažiau išorinio pasaulio išraiškos. Reikia žinoti tam tikrus dėsnius, bei jų laikytis, kad galėtumėte išreikšti savos egzistencijos prasmę.
Naujasis gyvenimo ciklas pareikalaus iš žmogaus daug vidinių pastangų, kad galėtumėte suvokti tuos dėsnius. Šiame naujame cikle bus svarbesnis vidinis pasaulis, nei išorinis. Išorinį pasaulį jau suformavote tokį, kuriame galite patogiai ir gerai gyventi (Nekalbu apie sukurtą nereikalingą negatyvumą). O vidinis pasaulis tik apčiuopiamas ir kol kas nemokate juo teisingai naudotis. Ciklas, į kurį dabar įžengiate ir yra pavadintas – Vidinio pasaulio pažinimas ir vidinių gebėjimų išskleidimas. Jūs jau skaitėte apie čakras, apie energijų įtaką žmogui, apie žmogaus sandarą, jo kūnus ir suvokiate, kad žmogus yra daugiaplanė struktūra. Iki šiol įsitvirtinusi mintis, kad žmogus – tai kūnas, protas ir širdis. Pačiame žemiausiame suvokimo plane, tai yra tiesa. Žmogų sudaro kūnas, širdis (jausmai) ir protas (mintis). Subtiliajame plane tai išreiškiama kitais žodžiais: kūnas – meilė – išmintis, o fizinė žmogaus išraiška – tai besąlyginės meilės erdvė, kurioje gali egzistuoti Aukščiausios sąmonės dalelytės.
Kiekviena paprasta frazė, priklausomai nuo žmogaus gebėjimo suvokti, išskleidžia vis kitokias vibracijas ir vis kitokią tų pačių žodžių prasmę. Kūnas, širdis, protas – tai materija, tai išorinio pasaulio pagrindas. Fizinis kūnas, meilės erdvė ir Aukščiausios sąmonės dalelytė – tai vidinio pasaulio suvokimas.
Negalima savęs apriboti, siekiant pažinimo. Negalite griežtai laikytis jums žinomų sąvokų prasmės. Viskas turi daug gilesnę prasmę ir tiesą, nors ta tiesa jums gali atrodyti nekintanti ir būti tvirtu pamatu jūsų gyvenime. Savęs pažinimas turi prasidėti nuo pirmos taisyklės: ne viskas, ką žinai yra tiesa, ne viskas, ką matai yra tiesa, ne viskas, ką girdi yra tiesa. Visados yra tik dalis tiesos. Ir kai tu, skaitytojau, pajėgsi daugiau suvokti, tu pamatysi, kad tiesa yra gilesnė, platesnė, įvairesnė. Norint tai pamatyti ir suvokti, reikalinga laikytis idėjos: pasaulis reliatyvus. Matote jį tokį, kokį pajėgiate matyti tą akimirką, bet visuma yra kitokia. Savęs pažinimas neįmanomas su suvaržyta griežtomis nuostatomis jūsų sąmone. Jūsų kolektyvinės sąmonės suformuotos griežtos taisyklės yra tik jūsų gyvenimo padarinys, bet tai nėra absoliuti tiesa. Vidinio pasaulio nepažinsite, jeigu nepriimsite idėjos, kad reikia atsilaisvinti nuo savo įsitikinimų, prisirišimų, bei savo suformuotos idėjos, koks pasaulis turi būti. Jūs kol kas gyvenate labai apribotame pasaulyje. Iki šiol pakako ir jūsų apriboto suvokimo, koks yra ir koks turi būti pasaulis. Jūs gyvenote pasaulyje, kokį patys įsivaizduojate ir kokį kūrėte savo mintimis, jausmais, poelgiais. Tai jūsų kūrybos vaisius. Todėl jums labai artima konkreti idėja, koks yra pasaulis ir kaip jame gyventi.
Naujo ciklo pradžioje jums Kūrėjas suteikia galimybę praplėsti savo apribojimų zoną. Taip prasiplečia jūsų suvokimas, kas yra vidinis ir išorinis pasaulis. Leidžiama susilieti dviem pasauliams: materialiam ir subtiliajam. Bet pasaulių yra daug daugiau ir žmogus, kaip Dievo kūrinys, turės galimybę pažinti tuos pasaulius. Šiuo metu jums atsiveria subtiliojo pasaulio pažinimas, vadinasi, prasiplečia veikimo erdvė ir laikas, bet jūs vis tiek liekate tam tikrame apribojime. Apribojimas nereiškia tik blogio. Apribojimas – tai suformuota erdvė ir laikas, kur jūs galite kurti gyvenimą, kur ir toliau veiks reliatyvumo teorija. Pasaulis bus toks, kokį jūs jį kursite, bet savo kūryboje įgysite daugiau kintamųjų. Jūsų kūryboje pasireikš nauji elementai – tai subtiliojo pasaulio gyventojai. Jūs kursite savo gyvenimą, priimdami į jį subtiliojo pasaulio gyventojus, bet neapribosite šio pasaulio veiklos. Šis pasaulis turi savo vystymosi gaires. Jūs tik į savo suvokimą ir į savo gyvenimą juos priimsite ir jų dėka formuosite naują gyvenimo stilių. Jūs, atverdami savo širdį ir sąmonę subtiliajam pasauliui, toliau kursite savo žemiškąjį pasaulį, o subtilusis pasaulis egzistuos savame plane ir savose paskirtyse.
Amžinybėje yra viskas. Yra viskas, ką pasiekėte, siekiate ir sieksite. Yra numatyti visi pasauliai. Kiekviena gyvybės forma tik įeina į tam tikrą zoną ir ten išryškina tam tikras galimybes. Pavyzdžiui: jūs dabar siekiate pažinti subtilųjį pasaulį ir su juo susilieti, bet šis pasaulis egzistuoja nuolat, kaip nuolat egzistuoja ir kiti pasauliai, kurių jūs nesuvokiate ir nepripažįstate kaip egzistuojančių. Nesuvokiate, nes esate tam tikrame apribojime ir jūsų gyvenimo tikslas yra tuos apribojimus nuolat įveikti. Yra dėsniai, yra ciklai, kurie turi įtakos jūsų gyvenimui ir prie kurių jūs turite prisiderinti, nors apribotame pasaulyje tie dėsniai ir nelabai suvokiami, net nelabai reikalingi jūsų požiūriu.
Tikriausiai supratote, čia ir dabar egzistuoja begalė pasaulių, jie egzistuoja skirtinguose dažniuose, todėl vieni kitiems netrukdo, nebent padeda aukštesnysis pasaulis žemesniajam. Laikytis savo tvirto suvokimo, koks yra pasaulis – tai tas pats, jeigu vis dar laikytumėtės idėjos, kad Žemė yra plokščia ir ją laiko drambliai. Bet prisiminkite, kad net ši absurdiška idėja kažkada buvo priima už tiesą. Dar neseniai gyvavo idėja, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Dabar suvokiate, kad tai klaidinga idėja, bet tada žmonėms atrodė tokia mintis teisinga, nors Žemė aplink Saulę tiek dabar sukasi, tiek anksčiau, nors supratimas buvo kitoks.
Yra nekintanti struktūra, yra dėsniai, kurie egzistuoja Visatoje, bet tik žmogaus protas apriboja šį suvokimą. Bet jie yra. Norint tikrai pažinti save, turite atmesti suvokimą kas yra žmogus. Jūsų suformuota kolektyvinė sąmonė įspraudžia jus į tam tikrus suvokimo rėmus. Ir iš tų rėmų laikas išeiti. Viena yra tai, kad čia ir dabar egzistuoja daug daugiau nei jūs matote, girdite, suvokiate, antra tai, kad jūs galite sukurti daugiau, nei dabar pajėgiate. Tai, kas čia ir dabar egzistuoja, gali išryškėti tik jūsų kūrybos dėka. Jūsų išlaisvintos minties dėka. Jūsų kūryba jums išlaisvina suvokimą, koks yra pasaulis. O pasaulis jau dabar yra toks, koks yra. Bet, kiekviena gyvybės forma pasiima iš to pasaulio tik tai, kas jai aktualu ir suvokiama. Iš visumos ji pasiima tik jai priklausiančias dalelytes. Jūsų kūryba, jūsų atsilaisvinimas priklauso tik jums patiems. Kitaip tariant, jūsų kūryba duoda naudą jums patiems, nes visuma jau dabar egzistuoja, bet ta visuma dar neegzistuoja jūsų suvokime. Todėl žmogaus kelias ir yra nuolatinio suvokimo praplėtimas – atsilaisvinimas nuo tam tikrų vidinių suvaržymų, nuo įsitikinimų, prisirišimų, nuo kolektyvinės sąmonės įtakos.