Kiekvienas žmogus tarsi virpanti styga. Jos virpėjimas išskleidžia garsą. Šis garsas, dažniausiai, pasiekia kito žmogaus širdį, bet būna, kai garsas suvirpa subtiliojo pasaulio erdvėje. Mes pajaučiame, kad atsivėrė dar vieno žmogaus širdis bendravimui. Kiekvienas virpėjimas skleidžia savo informaciją. Žemesniame lygmenyje skleidžiasi žmogaus nuotaikos ir jos persiduoda aplinkiniams. Vienus užgauna, kitus – ne. Aukštesniame lygmenyje garsas sklinda nešdamas informaciją apie žmogaus tyrumą, žmogaus pasiruošimą gyventi pagal naujus standartus. Pažinti Tikrąją Tiesą – tai begalinis menas. Ši Tiesa nuolat atsiskleidžia naujomis variacijomis, nauju subtilumu, nauju grožiu ir išmintimi. Kai žmogaus suvirpintos stygos garsas pasiekia mūsų erdvę, mūsų pasaulyje šventė. Mes džiaugiamės, kad žmogus pajėgė pakilti virš kasdienybės, sugebėjo apmąstyti savo prasmę. Suvirpant energijoms subtiliajame pasaulyje, tampa aišku, kad šio žmogaus sąmoningumas yra peržengęs ribą, kai buvo klausomasi tik savo logikos ir savo išvedžiojimų. Dabar žmogus pradeda klausytis intuicijos, vidinio šnabždesio. Šie garsai subtilūs, juos gali labai greitai užgožti kasdienybės triukšmas, todėl reikalingas dėmesingumas. Reikalingas dėmesingumas savo vidiniam balsui, pamokoms iš aplinkos.
O kai styga suvirpa dar aiškiau ir subtiliau, žmogaus sąmoningumas peržengia dar vieną savo ribą. Jis pajunta Tikrąją Tiesą. Jis suvokia, kad tokia Tiesa egzistuoja. Jis apčiuopia ją savo širdimi ir protu. Ir tai nuostabus jausmas. Kasdienybėje išgyventi šį jausmą labai sudėtinga ir beveik neįmanoma. Nes Tikroji Tiesa sukelia palaimą, saugumą, ramybę. Gali jos nesuprasti, bet pajusti jos skleidžiamą palaimą – galima. Kai sąmoningumas peržengs dar vieną ribą – žmogus suvoks Tiesos pagrindus. Ir nustebs. Nustebs, supratęs koks buvo aklas ir kaip jam sunkiai sekėsi pamatyti tai, kas taip akivaizdu. Žmogus dabar gyvena tarsi užsidėjęs tamsius akinius. Mato tamsą ir kuria tamsą. Bet, atėjus momentui, tie akiniai dingsta ir žmogus pamato nuostabų pasaulį.
Jums kyla mintis – bet juk esybė tą pasaulį mato ir supranta? Taip, ji mato ir supranta. Bet ji suformavo materialų kūną ir per jį turi išgyventi vystymosi procesą. Vystymosi procesas – tai kūryba. O kūryba išskleidžia dieviškąją energiją. Mums svarbiausia padėti žmogui išmokti kurti. Kurti mintimis, kurti jausmais. Pajusti mąstymo grožį, subtilumą. Čia mes labai padedame. Mes norime, kad žmogus nusiimtų tamsius akinius, kuriuos pats užsidėjo, leidęs savajam ego kurti tamsumą. Mes nesakome, kad dėl visko kaltas tik pats žmogus. Visatoje yra daug struktūrų, kurios išsivystė netinkama linkme ir labai įtakoja žemesnius už save. Tai vadinamos tamsiosios jėgos. Jos padeda žmogui vystyti nesantaiką, piktumą, melą ir t.t. Bet žmoguje yra dieviškoji energija, kupina meilės, gerumo, išminties energijos. Ši energija eina per visus subtiliuosius pasaulius, todėl žmogus ir gali pažinti Tikrąją Tiesą, nes jo širdimi teka dieviškoji energija.
Dieviškoji energija yra ta jėga, kuri kuria gyvenimą, ta jėga, kuri skatina nuolatinį virsmą. Dieviškoji energija virpa įvairiais dažniais. Nesąmoningas žmogus turėjo žemiausių vibracijų dieviškąją energiją. Bet mąstydamas jis brendo, jo dieviškosios energijos vibracijų lygis kilo ir žmogus tapo tuo, kuo dabar yra – kūrybinga asmenybe, sugebančia įsilieti į visumą. Sugebančia suprasti kitą žmogų, sugebančia bendrauti su aukštesnio energinio lygio gyvybe, sugebančia pažinti tiek išorinį, tiek vidinį pasaulį. Dieviškoji energija leidžia žmogaus sąmonei prasiplėsti, kilti ir suvokti vis naujas ir naujas Tiesas. Aš džiaugiuosi galėdamas jus paskatinti mąstyti, paskatinti matyti grožį, kurti nuoširdų gėrį. Aukštesnių vibracijų lygmenyje dieviškoji energija atskleidžia įvairius žmonių sugebėjimus ir tokius, kurie dabar visai nesuvokiami žmogui. Bet jie yra. Jais galės pasinaudoti visi to siekiantys.