Žmogaus protas labai konservatyvus. Jis nepajėgia priimti naujovių lengvai ir paprastai. Jis gali priimti technines naujoves lengvai ir paprastai, bet gyvenimo suteikiamus pokyčius priima sunkiai. Dar sunkiau priima idėjas, kad gyventi reikėtų kitaip, kad reikalingos nuolatinės pastangos, nuolatinė savikontrolė, nuolatinė disciplina. Be tų pastangų bus tik plaukimas pasroviui, o norint būti kūrėju, reikia įvaldyti save. Reikia išmokti sustabdyti įsiaudrinusias emocijas, nerimastingas mintis. Reikia išmokti elgtis taip kaip mąstai. O galvojant reikia priimti atsakomybę už kiekvieną ištartą žodį, už kiekvieną išreikštą jausmą.
Žodis turi galią. Sakyčiau, energinę galią, bet reikalinga jog suprastumėte: žodis turi ir materinę galią. Žodis – tai minties (suvoktos ar nesuvoktos) išraiška. O mintis yra kūrybinė jėga. Ji formuoja materiją. Išreikštas žodis – tai tarsi patvirtinimas, kad tu tą mintį tikrai nori realizuoti. O ar tikrai taip būna iš tikrųjų? Ar tikrai norite prakeikti žmogų? Ypač kurio net nepažįstate (pvz. kelyje išreiškiate prakeiksmo žodžius nepažįstamam kitam vairuotojui), palinkite nesėkmės ar pasiunčiate kitokius blogus palinkėjimus. Kiekvienas žodis yra materija. Vadinasi, jūs kuriate. O jei žodžiai yra grubūs ir jų mintis grubi, tai jūs darote neteisingus sprendimus. Formuojate karmą. Bet karma tai jau jūsų asmeninis reikalas, norite blogai gyventi – tai ir gyvenkite. Bet ar visados norite, kad blogai gyventų jūsų artimieji žmonės?
„Tu po mašina pakliūsi, tavo lėktuvas nukris, pakliūsi į teroristų rankas, paslysi, koją nusilauši, saugokis vagių – apvogs ir t.t.“ Atrodo, jūs norite išreikšti susirūpinimą ir norite apsaugoti, o iš tikrųjų, tai žmogų pasiunčiate tiesiai į problemų sūkurį, nes to palinkite garsiai ir su gilia vidine emocija. Tikrai tai išsipildys. Todėl atsakingai pažvelkite į tai, ką sakote ir ko linkite. Nesvarbu, kad jūs tuos žodžius kitaip priimate, bet netikėtos baimės akivaizdoje tikrai prisiminsite tuos palinkėjimus ir pagalvosite – gal jie išsipildys? Taip pridedate prie negatyvumo ir savo minties energiją. Žodis įgauna dar didesnę reikšmę. Todėl geriau formuoti gerus palinkėjimus: „gero kelio, sėkmingo darbo, malonaus susitikimo ir t.t.“ Žodžiu, formuokite savo gyvenimo kryptį. Linkėkite sau ir kitiems tik gero ir pozityvaus. Ir atsisakykite baimės. Baimė šiuo metu yra vienas iš stipriausių tamsos egregorų. Bijote visko, pradedant vorais, baigiant teroristais. Baimė tai puikus rodiklis, kuris įvertina ir parodo, kiek jumyse yra meilės ir pasitikėjimo Dievu. Jeigu bijote, vadinasi, meilės nėra, pasitikėjimo Dievu nėra. Galite netikėtai išsigąsti, bet tai ne baimė, tai išgąstis. Galite išsigąsti, kai suserga vaikas, bet priimkite sprendimą kaip gydyti ir nusiraminkite. Apgaubkite vidine ramybe ir meile savo vaiką. O jeigu apgaubsi jį rūpesčiu ir baime, tai iki to vaiko prieiti Dievui su gydančiąja energija bus labai sunku. Nes jūs savo laisva valia suformuojate mintį – aš bijau, jam bus blogai, jam skaudės ir t.t. Suformuojate mintį ir ji turi realizuotis. Nebent pasąmonėje vis tik iškiltų galingesnė už baimę meilės jėga.
Į kiekvieną situaciją, kuri iškyla jūsų gyvenime, reikia išspinduliuoti savitvardą, o po to ateis sprendimas, kaip teisingai elgtis. Savitvarda – tai vienas iš svarbiausių įpročių, kuriuos reikia ugdyti. Savitvarda – tai minčių ir jausmų suvaldymas, tai sugebėjimas nepriimti asmeniškai to, kas įvyksta, sugebėjimas realiai įvertinti padėtį ir rasti sprendimus vietoj to, kad leistumėte siautėti ambicijoms, emocijoms, skausmui ar baimei. Kai sugebėsite susivaldyti, jūs sukontroliuosite ne tik baimę, bet ir daugybę kitų kylančių neigiamų jausmų. Susitvardydami jūs neišspinduliuosite negatyvumo iš savęs. O tai jau pažanga, nes neteršiate erdvės savo negera emocija. Neapkraukite savęs nereikalingomis mintimis ir nereikalingais jausminiais potyriais. Jūs dažnai savyje išgyvenate kelis gyvenimus, kurie iš principo visai nesirealizuoja kasdienybėje. Jūs pykstate, baratės, nusiraminate, kaltinate, smerkiate, aimanuojate, net verkiate savo mintyse dėl to, ko net nėra ir nebus. Bet darote prielaidas ir suformuojate ištisą dramą. O kai ateina laikas veikti, priimti sprendimus, jau būnate pavargę ir visai neadekvačiai priimate situaciją. Tiek įsiaudrinate, kad pakenkiate net savo sveikatai. O įsiaudrinate tik dėl savo minčių sukurtos fantazijos ir jausmų poveikio. Realiai tai neturi jokios prasmės, o žalą darote didžiulę. Žalą padarote savo emocinei ir fizinei būklei. Gyvenimas ir taip kupinas netikėtumų ir reikia spręsti įvairias rimtas problemas, o jūs save apsunkinate ir nusilpninate savo fantazija. Apsunkinate savo lūkesčiais, svajonėmis.
Svajoti, planuoti ir kurti – viskas puiku. Svajoti ir laukti, kada tai išsipildys – kvailystė. Mintis turi galią, bet ta mintis turi būti palydėta siekiu ir pastangomis. Svajonės, kuriomis tik pakurstote savo ego, dažnai ir lieka svajonėmis, o neišsipildę lūkesčiai tik apsunkina jus, įskaudina. Svajokite realiai apie tai, ką norite patys kurti, o ne ko tikitės iš kitų. Kai svajojate apie tai, ką patys planuojate realizuoti – tada svajonė ir įgaus materialią išraišką. O kai svajojate apie kitų sukurtą gerovę – jūs apgaunate save, nes kitų svajonės ir yra kitų svajonės, jos visiškai gali neatitikti tavo norų. Todėl neeikvokite jėgos svajonėms, kurių patys nesiruošiate realizuoti. Tik išnaudojate energiją be tikslo. Jeigu eikvojate dieviškąją energiją – tai neteisingas sprendimas. Vadinasi, kai kada svajodami tik kuriate sau karmą.