Žmogaus erdvė apsupta neregimuoju pasauliu. Ten, kur gyvena žmogus (Žemėje), egzistuoja daugybė energinių srovių, kurios vienaip ar kitaip įtakoja žmogų. Žmogų įtakoja kitų žmonių paleistos konkrečios mintys ir jausmai, įtakoja kolektyvinė sąmonė. Žmogų paliečia tamsos ir šviesos egregorai, paliečia spinduliai iš aukštesnio subtiliojo pasaulio, spinduliai iš Aukščiausios Sąmonės Šaltinio. Žmogus nėra atskirtas nuo aplinkos. Jis gyvena bendrojoje erdvėje ir nesvarbu ar jis tai suvokia, ar nesuvokia. Žmogaus gyvenimą įtakoja kitų žmonių pasiekimai ir nuosmukiai – veikia matrica. Dar labiau žmogų įtakoja jo suformuotos karminės problemos, neįgyvendintų užduočių suformuotos pasekmės ir t.t., ir kol žmogus gyvena nesąmoningą gyvenimą, kol jis pats nekuria tikslingų minčių ir jausmų, tol visa ta aplinka žmogų labai įtakoja. Žmogus nebesupranta kodėl yra taip, o ne kitaip, kodėl jo gyvenimas pavirto keistu košmaru, nors siekė tobulumo. Košmaras gal per stiprus žodis, bet tinka šiam apibūdinimui. Gal jūs ir nejaučiate košmaro savo gyvenime, bet pažiūrėjus iš sielos pozicijų: kokios jos užduotys, o kaip jūs gyvenate, sielai tai matyti yra tikras košmaras. Jūs pasiduodate bet kuriai įtakai ir savęs neapsaugodami gyvenate visiškoje sumaištyje. Paimkime pavyzdį: jūs susitikote žmogų, kuris labai sugadino jums nuotaiką ir ką jūs darote? Pasitraukiate nuo to žmogaus ir toliau sau ramiai darote, ką planavote tą dieną nuveikti, ar susinervinęs nueinate, vis apie tą žmogų galvodamas ir savo susierzinimą išliedamas ant kitų? Na, gal ir susivaldote tiek, kad neišlietumėte nepasitenkinimo, bet savo visų planų jau nebeįgyvendinsite su pakylėta nuotaika. Visiems savo darbams uždedate nepasitenkinimo, susierzinimo bangą, o ta banga sklinda ir toliau. Kitas žmogus susitinka su tavimi, esančiu tokios būsenos, tarsi nesipykstate, tarsi nuoširdžiai pakalbate, bet tas kitas žmogus pasiima tavo blogos nuotaikos jausmą ir jis nesąmoningai, bet jau į savo dieną įneša tamsią spalvą – tarsi nieko blogo neįvyko, bet nebėra gerai, kažko tampi liūdnas, negerai nusiteikęs. Štai ir tavo dienos kūryba. Visai dienai ir visiems aplinkiniams uždedi blogumo skraistę. Ir tik todėl, kad nemokėjai apsaugoti savo širdies ir įsileidai susinervinimą, nepasitenkinimą tik susitikus vieną nemalonų žmogų ar išgyvenus vieną nemalonią situaciją.
Situacija susiformuoja dėl tau skirtos pamokos. Reikalinga ją išgyventi ne asmeniškai su visais jausmų proveržiais, bet tarsi iš šono ją įvertinti ir priimti sprendimus: kodėl taip elgėsi tas žmogus, kodėl jis buvo nemalonus, ką moko ta situacija mane ir kaip aš turėčiau elgtis, sprendžiant tą situaciją. Bet neturi būti įžeistų ar įskaudintų jausmų, nuoskaudų ar blogo jausmo perdavimo kitiems. Reikalingas susitvardymas ir mokėjimas priimti idėją – viskas, kas vyksta su tavimi, tai tik gyvenimo pamokos. Ir nieko asmeniško ar įžeidžiamo čia nėra. Įžeisti, įskaudinti galima tik tavąjį ego, nes jo lūkesčiai, troškimai buvo kitokie. Gal būt, tu nori visiems būti geras, o kitas parodo, kad tu esi toks, kokiu tave kitas priima, o ne tokiu, kokiu nori atrodyti. Tu gali būti pačiu geriausiu žmogumi, bet kitas tave priims tik taip, kaip jis sugeba priimti pasaulį per savo suvokimo filtrus. Ir tu gali stengtis kiek nori, bet kito žmogaus suvokimo filtro tu nepakeisi. O jeigu įsivaizduoji, kad tave žmonės turi laikyti geru žmogumi – tai čia jau veikia tik tavo ego. Turi būti geru žmogumi ir turi nelaukti įvertinimo. Tau turi būti nesvarbu, kaip su tavimi bendrauja kitas žmogus. Tau turi būti svarbu, ką tu gero gali atiduoti tam žmogui, net tada, kai jis ant tavęs pyksta. Būnant tikrai geru žmogumi, tu tik išspinduliuosi ramybę ir gerumą. Tu vien savo būvimu suformuosi tokią energinę aplinką, kurioje neįmanoma išsiveržti aplinkinių blogiui ir pykčiui. Jeigu tu to nepasieki, vadinasi tikrai nesi tuo geru žmogumi, kuriuo save laikai. Ir jeigu gavai skaudžią pamoką – mokykis. Jeigu tu perimi kito žmogaus nepasitenkinimo jausmą sau, tai mokykis atsiriboti nuo to. Kito žmogaus nepasitenkinimas – tai jo problema, ne tavo. Gal tu neteisingai kažką padarei ir iššaukei to žmogaus nepasitenkinimą, tai pataisyk klaidą, bet dėl jo nepasitenkinimo kaltės sau nesusiformuok. Tas žmogus taip pat klysta, išskleisdamas nepasitenkinimą. Padaryta klaida – tai faktas, kurį reikia įvertinti ir padaryti išvadas: pataisyti klaidą arba stengtis daugiau tokių klaidų neformuoti. Tai turi būti dalykinis sprendimas. Jausmai čia neturi žaisti. Neturi žaisti ambicijos, susireikšminimas, kaltės jausmas, susierzinimas ir t.t. Jausmai yra žmogaus kūryba ir tik nuo žmogaus jie priklauso. Gali formuoti vienus jausmus, bet gali save suvaldyti ir formuoti kitus jausmus. Juk humoru gali pakeisti pačią blogiausią emocinę situaciją į gerą atmosferą. Vadinasi, galite įtakoti jausmų proveržius tiek savo, tiek kitų. O jeigu tu išskleidi blogus jausmus – tu nevaldai savęs ir tai tik tavo problema. Vadinasi, kai žmogus pyksta, nervinasi, nepriimk to asmeniškai. Tai jo problema, kad nemoka suvaldyti savo jausmų. Tavo problema tik ta ar gali išspręsti susidariusią situaciją ar negali. Negali, tai pasitrauk ir gyvenk savo dieną toliau, ramiai, dalykiškai su sveiko humoro gaidele. Humoras – tai priešnuodis blogai nuotaikai. Tai pats greičiausias būdas pakeisti emocinę situaciją. Jeigu humoro nesi įvaldęs, tai tada tinka mokytis pozityviai mąstyti ir palaipsniui keisti savo sunkias mintis į geras mintis. Žinoma, dauguma jūsų vis tiek yra labai pažeidžiamų emociškai. Jūs nesugebate atsiriboti nuo aplinkos poveikio – tiesioginio ir netiesioginio. Bet tam ir gyvenate Žemėje, kad išmoktumėte savo pamokas.
labai ačiū !!!