Keturmatėje erdvėje tvirtinasi visai nauji Visatos dėsniai. Suvokiate, kad aukštesnioji sąmonė neegzistuoja neigiamoje erdvėje, vadinasi, čia pasirinkimai nebėra ryškūs kaip dualiame pasaulyje, nebėra aiškios atskirties tarp gėrio ir blogio, tarp šviesos ir tamsos. Galima įžvelgti, kad blogis kai kada paskatina rinktis gėrį, kad tamsesnėse, sunkesnėse situacijose greičiau suvokiame kas yra šviesa ir kaip svarbu jos siekti savo gyvenime. Nebėra griežto kategoriškumo ar tvirto savo tiesų laikymosi. Žmogus suvokia, kad tiesa yra nuolat kintanti ir kad ji gali atsiskleisti vis kitokiais pajautimais, kitomis spalvomis.
Karmos dėsnį keičia atoveiksmio dėsnis: jeigu jau ką ir padarėte neteisingo Visatos atžvilgiu, iš karto gausite suvokimą ką padarėte blogai, arba iš karto bus neigiamos energijos transformacija per tam tikrus jums skaudžius įvykius. Karma nenusikels į kitus gyvenimus, neperkelsite jos savo vaikas ar anūkams. Visas pamokas išmoksite patys ir sąmonėjimo keliu žengsite daug sparčiau. Net Karminės Valdybos veikla pasireiškia kitaip. Ji suteikia pagalbą žmogui greičiau pasirinkti šviesos kelią, padeda suprasti, kaip savo asmeninę valią susieti su Kūrėjo valia, arba kitaip pasakius, su savo aukštesniosios sąmonės valia. Karminė Valdyba padeda žmogui išsilaisvinti iš senų nuostatų, įsitikinimų, senų prisirišimų. Aukštesnės sąmonės lauke nebėra aktyvios senos tiesos ar tiesos su negatyvumo atspalviu, vadinasi, žmogus turi iš jų išsilaisvinti. Žmogui tenka išgyventi situacijas, kuriose jis pastebi savo prisirišimus prie negatyvių varžančių tiesų, kurios buvo reikalingos pradžioje, o dabar tai jau veikia kaip trukdis. Karminės situacijos degina ne vien žmogaus sukurtų veiksmų pasekmes, bet ir jausmų bei minčių sukurtus energinius darinius – egregorus. Įvairios gyvenimiškos situacijos žmogui suteikia galimybę atpažinti savo mąstymo klaidas, išryškina charakterio savybes, kurias reikia tobulinti, keisti.
Traukos dėsnį keičia dėmesio sutelkimo dėsnis. Gyvendamas trimatėje erdvėje žmogus išskleidžia daug nesąmoningų jausmų ir minčių, kurios veikiamos traukos dėsnio į žmogaus energinį lauką pritraukia tokios pačios energetikos įvykius. Keturmatėje erdvėje žmogus valdo savo mintis, jausmus, veiksmus. Jis pats kiekvieną akimirką renkasi, kaip jam elgtis ir prisiima atsakomybę už savo elgsenos sukurtas pasekmes. Žmogus geba tikslingai naudoti savo minčių ir jausmų energiją, suvokia, kad jo materinė (gyvenamoji) aplinka labai priklauso nuo to, kokios mintys ir kokie jausmai yra aktyvūs jame. Suvokia, kad išorinė aplinka priklauso nuo jo vidinės būsenos, nuo energinės įkrovos. Jeigu viduje teigiama energinė įkrova, tai ir situacijos turės teigiamumo atspalvį. Jeigu įkrova neigiama, tai sužemėjus vibraciniam laukui, žmogui teks patirti tuos įvykius, kurie aktyvūs žemesniame energiniame lauke. Tai yra pyktis, baimė, skausmas, pavydas ir t.t. Žemų energijų pasaulis niekur nedingsta, kaip niekur nedingsta ir karma, bet žmogus renkasi, ar jis gyvena žemesnio, ar aukštesnio suvokimo energiniame lauke. Žmogui nepakanka tik norėti gyventi geresniame energiniame lauke. Jis turi daryti viską, kad jo energetikoje būtų kaip galima mažiau energinių dalelyčių, susietų su žemų energijų jausmais, mintimis, nuostatomis, įpročiais. Turi susikurti įprotį gyventi teigiamoje energetikoje. Nuolat gebėti įvertinti savo situacijas iš pozityvumo prizmės, daugiau išjausti vidinį džiaugsmą ir pasimėgavimą gyvenimu. Stebėti save: ar mintys yra visados teigiamos, ar išgyvenami jausmai yra ramūs, harmoningi. Kai kada žmogui sunku pastebėti ar jis gyvena teigiamoje energetikoje. Tokiu atveju siūlau pastebėti neigiamus jausmus ir neigiamas būsenas ir jas keisti. Juk iš karto pastebite kada liūdite, pykstate, gyvenate baimėje, nerime, kaltėje. Visa tai parodo, kad esate negatyvioje energetikoje, vadinasi, tai reikia keisti. Tai nėra tiesa, kurios turite laikytis. Kūrėjas siekia, kad žmogus jaustųsi gyvenime laimingas, saugus ir kūrybingas. Kolektyvinėje sąmonėje labai aktyvios nuostatos, kad žmogus negali išreikšti savo laimės, nes tokiu atveju prisišauksi bėdos. Tai neteisingas požiūris. Nors, jeigu jūs būsite įsitikinę to posakio tiesa, tai ta tiesa ir bus aktuali jūsų gyvenime. Bet jūs pasirinkite kitą tiesą, tarkime: aš esu laimingas ir drąsiai tai pasakau, nes žinau, kad laimė yra mano gyvenimo pagrindinė sudedamoji dalis ir joje aš kuriu savo dieną.
Kas visiškai naujo atsiveria keturmatėje erdvėje – tai Tiesos ir Pažinimo dėsnis. Tiesa yra pažini. Pažinti tiesą turi būti pati svarbiausia siekiamybė žmogui šiame vystymosi laikotarpyje. Kokią tiesą turi pažinti žmogus? Tą tiesą, kurios dar nepažino jo aukštesnioji sąmonė. Trimatėje erdvėje žmogui buvo ir yra aktualu pažinti save ir savo aplinką, tiek išorinę, tiek vidinę. Žmogus siekia pažinti savo charakterį, savo jausmus, savo gebėjimus. Siekia suvokti savo paskirtį ir galimybes. Mokosi suprasti gyvenimo dėsnius, kurie veikia jo išorinį pasaulį. Keturmatėje erdvėje atsiveria kitokios galimybės pažinti tiesą. Čia egzistuoja principas, kad Tiesa ir Pažinimas visados turi eiti drauge. Gali būti Tiesa, bet nebūti žmogaus, norinčio tą Tiesą pažinti. Gali būti žingeidus žmogus, kuris siekia suprasti tiesą, bet kuris dar nesugeba susikoncentruoti į savo aukštesniąją sąmonę, kur ta tiesa yra suvokiama. Ši tiesa nėra sukuriama protu, ji nesiremia asmenine ar kolektyvine patirtimi, ji tiesiog išsiskleidžia ir yra pažini subtiliame lygmenyje. Kol žmogus nesuvokia tos tiesos, ji ir neegzistuoja. Vadinasi, tiesa ir impulsas ją pažinti iš karto turi atsirasti tiek subtiliame plane (kaip tiesa), tiek žemiškame plane (kaip noras pažinti). Išsilaisvina žmogaus vidinis gebėjimas pažinti, pamatyti tiesą savo subtilia mintimi. To net negalima pavadinti vidiniu pajautimu. Pajautimo nėra, atsiranda tiesiog minties suvokimas ir gebėjimas pažinti, suteikti formą tai beribei minčiai.
Kai žmogus išlavina gebėjimą gyventi keturmatėje erdvėje, jam atsiranda nauji gebėjimai. Vienas iš jų yra pažinimas, tam tikros tiesos įmaterinimas. Ši tiesa tarsi būtų paimama iš neegzistuojančio energinio lauko, bet tas laukas neegzistuoja tik tol, kol neatsiranda tas, kas pažintų tą tiesą. Ją suvokus, tiesa atsiranda iš neegzistuojančio lauko (tai galima pavadinti nebūtimi). Tiesa, esanti neegzistuojančiame lauke, išskleidžia tam tikrą impulsą, kurį prima žmogaus sąmonė ir žmogus pamato ją išsiskleidžiančią. O kai ją pamato, ta tiesa įsitvirtina materijoje – ji įgauna formą, prasmę ir veikimo jėgą. Tiesa ir Pažinimas veikia darnoje. Čia nėra Priežastis ir Pasekmė. Yra du impulsai, veikiantys sinchronizuotai būtyje ir nebūtyje. Ir tą principą galima suvokti tik su savo aukštesniosios sąmonės pagalba.
Trimatėje erdvėje yra pažini ta tiesa, kuri egzistuoja žemiškajame ir sielos sąmonės lygmenyse. Keturmatėje erdvėje tiesa pažini subtiliajame lygmenyje – aukščiausios sąmonės lygmenyje, kur erdvė ir laikas prasiplečia, įsilieja amžinybės laikas ir erdvė. Taip prasiplečia žmogaus gyvenimo laikas ir erdvė. Susiliejus su aukštesniąja sąmone žmogus suvokia savo sąmonės nemirtingumą, suvokia, kad pažinimui ribų nėra. Kūnas gali būti laikinas, tik sąmonė ne tik išlieka amžina (nes ji visados tokia yra), bet žmogus geba save suvokti ir kaip amžiną kosminę būtybę.
Norint pažinti Tiesą, turi būti siekiamybė ir galimybė ją pažinti. Kita vertus, tiesų yra tiek daug, kad žmogaus aukštesniajai sąmonei jų visų neįmanoma pažinti. Pirmiausia vis tik turi būti prioritetas pažinti tai, kas dar nepažinta žmogaus aukštesniajai sąmonei. Juk žmogus tam ir yra šioje materijoje, kad pažintų viską, ko nepažino. Išbandytų save ten, kur dar neišbandė. Išmoktų tikslingai kurti ten ir tai, kas reikalinga jo suvoktame pasaulyje. O pasaulis nuolat keičiasi, nes jo suvokimas žmoguje irgi keičiasi. Tiesa, pasaulis pats išlaiko tam tikrą stabilumą, kol žmogus išmoks jį tinkamai suvokti ir įvaldyti. Juk ir trimatė erdvė egzistuoja tiek ilgai tik dėl to, kad ją reikėjo pažinti ir įvaldyti ir visa ko atsisakius nerti į naujas tiesas ir galimybes. Naująją erdvę irgi reikia pažinti, įvaldyti, išmokti joje gyventi, tikslingai kurti ir atėjus laikui pereiti į penkiamatę erdvę, ten kur žmogaus aukštesnioji sąmonė susilieja su pakylėtąja sąmone.
Nuoširdžiai dėkoju už žinias