Aš, tavo Gilusis Suvokimas, noriu, kad atsipalaiduotum, pailsėtum ir leistum sau ramiai nerti į naujas tiesas, kurias išties sunku priimti, nes jos laužo tavo įprastą pasaulėžiūrą. Pirmoji tiesa, radikaliai keičianti suvokimą, kas yra gyvenimas, – tai žinia, kad žmogus turi kelias gyvybes ir kelis gyvybių kūnus. Kalbu ne apie subtiliuosius kūnus, apie kuriuos jau daug žinai, bet apie antrą gyvybę, kuri integruojasi į fizinį kūną, kai žmogus galutinai įsitvirtina aukštų vibracijų realybėje, kai jo mąstymas ir pojūčiai susitelkę į pakylėtąją sąmonę. Neatmeskite idėjos, kad įmanoma turėti dvi gyvybes, nesibaiminkite, kad nesugebėsite susitvarkyti su dviem realybėmis. Tačiau nereikia manyti, kad visi žmonės savaime turi tą antrą gyvybę ir naują realybę. Tai procesas, kuris pradeda vykti tik tada, kai žmogus susitelkia į savęs pažinimą, kai jis keičiasi, kai pradeda kurti naują gyvenimą, kai bendradarbiauja su subtiliuoju pasauliu, kuris vis stipriau apglėbia žmogų savo palaikymo energija.
Taigi, žmogus yra daugiamatė struktūra, ir šis daugiamatiškumas atsiskleidžia vis aiškiau. Kiekvienas žmogus savo evoliuciniame kelyje išgyvena tam tikrus virsmo ciklus. Kitaip tariant, žmogaus sąmonė vis labiau atsiveria ir sukuria tokius realybės laukus, kuriuose gali skleistis nauji gebėjimai. Jau išsiaiškinome, kad į keturmatę erdvę pereina tas, kuris geba pakelti savo jausmų, minčių ir veiksmų vibracijas, kuris kuria pozityvumą, kuris jaučia, kaip jame gimsta visiškai naujos tiesos, nauji suvokimai.
Šiuo virsmo laikotarpiu žmogus ne tik tiki Kūrėju, bet ir pradeda jausti Jo erdvę. Tampa svarbu savo realybėje pritaikyti viską, ką jauti ir suvoki. Trimatėje erdvėje buvo svarbus pats tikėjimo Dievu faktas. Tikėjimas leido žmogui pajusti sąlytį su amžinybe, leido išsaugoti dorovę, nenuklysti nuo išminties ir meilės energijų. Nesvarbu, kaip žmogus tikėjo Dievą – jausdamas baimę ar meilę, vis tiek gebėjo išsaugoti ryšį su Juo. Tikėjimą labai palaikė stiprios kosminės sąmonės, tarp jų – Buda, Jėzus, kurios skleidė Tikėjimo vibraciją, kurios leido pajusti žmogui sąlytį su amžinybe. Šiuo metu Tikėjimo forma keičiasi. Žmogus suvokia, kad jis jau dabar gyvena amžinybėje, kad dabartinis jo gyvenimas ir būsimasis gyvenimas amžinybėje yra vienis. Tu neatsirandi amžinybėje po mirties, tu esi joje ir sąlytyje su Kūrėju tiesiog dabar. Tai, ką dabar kuri savo kasdienybėje, kuri ir amžinybėje. Nebėra atskirties tarp žemiško gyvenimo ir gyvenimo amžinybėje. Tavyje skleidžiasi kitokios realybės suvokimas.
Tau nereikia pataikauti Kūrėjui, įrodinėti, koks esi geras, nereikia bijoti, kad neišsiųstų į pragarą, nes aiškiai žinai, kokią realybę susikursi, tokią ir turėsi. Sąmoningai ar nesąmoningai skleisi negatyvumą, jis tave lydės visur: ir šiame gyvenime, ir po mirties. Būsi pozityvus, kursi gėrį ir grožį, visa tai niekur nedings. Tu esi kūrėjas. Čia ir dabar kuri naujas patirtis, naują save. Visatos Kūrėjas tau suteikė savo realybės lauką tam, kad galėtum save pažinti visame tame galingame daugiamatiškume ir kuo daugiau visko patirtum, suvoktum. Jeigu pažvelgtum į save beribės sąmonės akimis, tai matytum tašką, kuris tik pradeda skleistis ir kurti savo realybės lauką. Kai jis taps daugiaplanis, galėsi pasikviesti kitas sąmones naujų patirčių išgyventi . O iki tol tiesiog skleidiesi tarsi piešinys ant balto popieriaus lapo. Tu augi, ryškėja tavo asmenybė, gilėja, platėja sąmonė, patiri įvairias dimensijas. Suvoki, kad viskas, ką kasdien sukuri, lieka amžinai. Kol esi įsikūnijime, gali daug ką nuveikti. Gali ištobulinti gebėjimą būti čia ir dabar – tai leis giliau suvokti laiko ir erdvės daugiamatiškumą. Gali keisti sąmonės veikimo amplitudę ir savo realybei suteikti daugiau gylio, daugiau prasmės. Tavo kūryba neišgaruos po mirties ir tu pats niekur nedingsi. Tik tiek, kad tu gali likti apribotoje veikimo amplitudėje, arba gali per gebėjimą būti čia ir dabar atverti savo suvokimo fraktalus, tą amplitudę keisti ir vis daugiau gylio ir platumos sukurti savo realybės lauke.