Gyvendamas trimatėje erdvėje, pirmiausia galvoji apie išlikimą ir saugumą, o keturmatėje erdvėje sutelki dėmesį į savo sielos augimą, į jos turtinimą. Tai yra kitas sąmonės lygmuo, kitos galimybės. Negali tikėtis gyventi keturmetėje erdvėje, jei vis dar manai, kad išlikimas ir saugumas yra svarbiausia. Jei manai, kad gyvenimo variklis yra rūpesčių kūrimas ir sprendimo paieškos, kapanojimasis iš bėdų. Taip nebūna. Šioje vietoje žmonės dažniausiai ir įstringa. Naujomis tiesomis lengva įtikėti savo mintyse ir jausmuose. Tačiau pamėgink pritaikyti ir naudoti jas savo gyvenime. Tuomet bus aišku, kiek tau svarbi informacija apie sąmonės lygius, bus aišku, ar supratai, kad kiekvienas sąmonės lygmuo reikalauja tam tikro požiūrio į gyvenimą ir elgsenos. Jeigu laikaisi gilaus įsitikinimo, kad nieko tau savo elgsenoje keisti nereikia, užtenka skaityti knygas, medituoti ar melstis, ir sąmoningumas augs, tai atsakau: labai klysti. Neįmanoma gyventi keturmatėje erdvėje, jei tikėjimo naujomis tiesomis neįrodai savo veiksmais. Kol neįtvirtini naujų tiesų savo gyvenime, tol esi pereinamajame laikotarpyje. Jame gali įstrigti ilgam. Normalu, kad jauti baimę rizikuoti, baimę kažko netekti. Tau ir nereikia pulti išeiti iš darbo, skirtis, iškeliauti į nežinią tą akimirką, kai dar nesi aiškiai suvokęs savęs, nežinai savo krypties. Reikia ugdyti save taip, kad ateitų suvokimas, ko iš tiesų nori, kaip veikia keturmatė erdvė, ir tik tada daryti ryžtingus sprendimus. O iki to laiko visą savo laisvą laiką skirk apmąstymams, suvokimams. Kalba eina ne tik apie laisvalaikį. Pagalvok, kiek tokių pačių minčių sukasi tavo galvoje, tad stenkis valdyti jas, atsiriboti nuo nereikalingų, mokykis stebėti aplinką, savo reakcijas į įvairias situacijas. Stebėk, kaip keičiasi realybė, kai pakeiti savo neigiamą požiūrį į teigiamą, kai subalansuoji savo jausmus ir gyveni pasitikėdamas Kūrėju, jausdamas vidinę ramybę. Neskubėk radikaliai keisti savo gyvenimo – gyvenamosios vietos, veiklos ar partnerio. Kur kas svarbiau keisti savo požiūrį į tai, kas vyksta aplink, kas vyksta tavyje. Dirbk su savimi, stebėk, elkis kitaip, skirk laiko apmąstymams, naujiems suvokimams, pojūčiams išgyventi ir taip ugdyk savo sielą. Pradėk gerbti save, vertinti savo gyvenimo laiką, skirti jį tam, kas tave ugdo, ir tu pamažu pereisi į keturmatę erdvę. Kai suprasi ir patikėsi, kaip svarbu yra save ugdyti, tai stengsiesi ne tik dėl kitų, bet ir dėl galimybės tobulėti. Tavo veiksmai bus ryžtingi, jais sau pačiam įrodysi, kad nori gyventi keturmatėje erdvėje. Svarbiausia, kad patikėtum, jog sąmonė auga, plečiasi, kad šis procesas neišvengiamas, ir kad norėtum jame dalyvauti. Kol tavo širdis ir protas nėra atviras naujai informacijai, tol vidinis virsmas neįmanomas. Jei neigi tai, kad egzistuoja sąmonės augimo ciklai, pasiryžti gyventi naujai bus sunku. Sąmonėti gali palengva su visa žmonija kartu, bet gali priimti sprendimą sąmonėti pagreitintai. Patikėk, tai išties įmanoma. Jei priimsi tokį sprendimą, tau bus lengva ugdyti, keisti save. Tai vyks natūraliai, be prievartos, be žodžių „reikia“ ar „privalau“. Auginti savo sąmonę bus maloni, įkvepianti kelionė. Tapsi drąsus elgtis kitaip, nei buvai įpratęs, atsiras daugiau ryžtingumo, turėsi aiškią motyvaciją veikti taip, kad susidarytų visos reikalingos sąlygos giliau pažinti save.
Tavo naujoji realybė bus grindžiama vidiniu tikėjimu ir pasitikėjimu. Realybė, į kurią integruosis nauji dėsniai, tačiau veikti jie pradės tik tada, kai jais tikėsi. Protas neturės galimybių patvirtinti naujų tiesų savo patirtimi, štai kodėl yra svarbu tikėti tuo, ką jauti. Į naująją realybę veda vienintelis kelias – tikėjimas ir pasitikėjimas. Žengdamas į priekį, kelsi koją ir suprasi, kad neturi kur jos nuleisti. Nėra realybės, kol jos nepradedi patirti. Nėra tako, kol juo neini. Tad įsivaizduok, kaip sunku eiti taku, kurio egzistavimo nepatvirtina protas. Lieka tik tikėti ir pasitikėti, kad būsi nuvestas teisinga kryptimi. Gali prireikti dažnai rizikuoti, nes tik teoriškai žinosi, kad naujos tiesos gali suveikti, kad jos gali sukurti kitokią realybę. Neturėsi jokios patirties, todėl teks rizikuoti. Rizikuoti patikėti galimà realybe ir dėti pėdą ant neegzistuojančio tako.
Kiekvienas naujas dėsnis tavo gyvenime atsiras per suvokiminę – pajautiminę sąmonę. Dėsnis – kaip žinia, kaip galimà tiesa – įsitvirtina materijoje ir pradeda veikti tik tada, kai yra maitinamas tavo tikėjimo energijos. Nebus tikėjimo energijos – tiesa netaps tavo gyvenimo realybe. Be to, tikėjimas turi būti paremtas veiksmu. Jis negali būti tik teorija. Pamažu kurdamas naujos savo realybės pagrindus, įdiegdamas į ją naujas tiesas, sudarysi visas sąlygas atsiskleisti naujiems gebėjimams.
Keturmatėje erdvėje ir toliau ugdysi tikėjimą ir pasitikėjimą Kūrėju ir savimi. Žengsi savo naujojo gyvenimo link, tvirtai tikėdamas, kad Kūrėjas tave nuolat saugo, globoja, kad padės išspręsti visus tavo žemiškus rūpesčius.
Penkiamatėje erdvėje tavo tikėjimas turės dar labiau stiprėti, nes atsiras naujų tiesų, prireiks dar gilesnio, daugiamačio suvokimo, požiūrio. Ant senos realybės pagrindo naujos nesusikursi.
Senosios realybės tektoninės plokštės skilinės, dabartinės realybės monopolija grius. Dabarties realybės monopoliją per ilgus amžius sukūrė kolektyvinė žmonių sąmonė. Dauguma žmonių tvirtai įsitikinę, kad jų tikrovė yra nepajudinama, nekintanti duotybė, kurią reikia klusniai priimti ir susitaikyti. Toks įsitikinimas virto visuotinai pripažinta tiesa, apsunkinančia kosminės sąmonės virsmą šioje žemiškoje erdvėje. Atėjo metas naujoms tiesoms, naujiems dėsniams, naujam suvokimui, kas yra realybė ir kaip gali ją keisti. Labai tikiu, kad tavo sprendimas išlaisvinti savo sąmonę, tavo tikėjimas naujomis idėjomis padės keistis kolektyvinei sąmonei.
💜